Apie visa ko (be)prasmybę?
[1 dalis]
Mane visad domino diskusijos egzistencijos tematika, siekiant suprasti visa ko esmę.
O tam turime daugybe įprastų faktų, į kuriuos ne visad atkreipiame dėmesį:
-> Grįžtamieji procesai visatoje
-> Multiplikacijos procesai visatoje
-> Objektų veiklos, veiksmų, atoveiksmių ir proceso sistemiškumas.
Paimkite pastarąjį punktą. Kaip vienas filosofas iškėlė egzistencijos klausimą, kas yra tikra, o kas yra menama: “Egzistuoju, vadinasi esu”. O štai kai kalbame apie mišką, mes neišsikiriame medžio, kai objekto, miškas mums jau yra objektas. Priešingai negu kalbėtume apie konkretų medį. Čia jau ir kyla egzistencijos/būties klausimas.
Kitas aspektas būtų – jeigu paklaustume savęs – “Kas yra gyvybė?” ir “ar ji apskritai egzistuoja?“. Vienas iš esminės šių dienų gyvybės apibrėžimo tezių yra aksioma laikomas “gyvybė – tai protinga mastanti būtybė, kurios veiksmų mes negalime nuspėti”. Tačiau ir tas pats uolos gabalas, ir žmogus sudarytas iš tų pačių atomų. Nors turime skirtingas molekulių grandines, valentingumą, bet esame visi sudaryti iš tų pačių primityvių cheminių elementų.
Kadangi kol kas niekas taip ir nesugebėjo sukurti dirbtinio intelekto, kol kas su gyvybės apibrėžimo aksioma negalėtume nesutikti. Visi bandymai sukurti dirbtinį intelektą užsibaigia tuo, kad tiesiog turime robotizuota sistemą, kuri geriausiu atveju iš gautų įvesties žodžių gauti tai mikrosekudei sugeneruota atsitiktinį veiksmą. Tačiau net ir čia vėl meluojame, pagal nenuginčiająmą aksiomą tikrą atsitiktinį veiksmą gali padaryti tik gyvybė. Visą kitą remiantis moksline informacija mes galime pagrįsti. Kad ir elementari rand() funkcija, kuria remiasi bet kokia sudėtingesnė atsitiktinumą generuojanti sistema ar robotas.
Tačiau iš tiesų ta pati rand() funkcija tai nėra atsitiktiniai duomenus. Šiuo duomenis mes galime nuspėti su viena iš X galimybių teiginiu. Kadangi esmė ta, kad 95 proc. atsitiktinių generatorių remiasi laiko savoka. Tik laikas yra skaičiuojamas mikrosekundėmis, ar dar smulkesniu mastu, bet jis yra skaičiuojamas ir tai yra daroma nuo konkretaus atskaitos taško. Ir pagal gautą laiką, ir dar galbūt pora konstantų, ar iracionalių skaičių(kaip santykio x/y), mes gauname pasirinkta atsakymą. O tai reikia kad žinodami principą, visados galime pasakyti ir būsimą atsakymą tuo laiko momentu.
Bet kokia robotizuota būtybė nesugeba pati galvoti ar interpretuoti reiškinio nenuspėtinai. Ji gali tiesiog įsiminti veiksmų seką, ir tuo pačių rand() būdu ją gebėti atkartoti nebūtinai ta tvarka.
Tad dabar keliame klausimą – ar tikrai žmogus yra nenuspėjama, atsitiktinį veiksmą galinti atlikti būtybė. Su tuo galime sutikti iki tol, kol nėra iššifruoti žmogaus DNR kodai(kol kas tik segmentai) ir žmogaus protas bei jo veikimo principai.
Šiuolaikinės genetikos dėka, jau yra įmanoma nustatyti būsimas vaiko ligas, jo ūgį, akių spalvą, ar fizinę jėga. Tai yra tai, kas yra užprogramuota jo genuose. Bet tai galima dalinai pakeisti. Kas jau dabar kelia klausimą dėl ateityje būsiančių sportininkų gavusių genų dopingą. Ar tai bus ta pati būtybė, ar tai bus tas pats žmogus?
Šių dienų technologijomis yra įmanoma, nuskaityti žmogaus mintis 90 proc. tikslumu vos užsidėjus žmogaus smegenų nervų impulsus sekantį šalmą ant galvos. Nereikia net tiesioginio kontakto.
O tai jau gali sugriauti net ir mitus apie tai kad neįmanoma, žmogaus skaitančio kitų mintis, egzistencija. Pasirodo įmanoma, tereikia kad toks žmogus gebėti justi ir analizuoti kito asmens smegenų nervų impuslų seką.
Tiesa, kažkur skaičiau, kad žmogaus skaičiavimo galimybės prilygsta geriausiu atveju 20 hertzų procesoriui, žmogaus akis skiria tik vienos minutės kampą, o klausa net ir fenomenalių žmonių dėka, neišilipa iš 12-22000Hz rėmų. Tačiau egzistuoja būtybių, turinčių kur kas geresnį faktorių šiais punktais:
- Erelio skiria matyt ne minutės, bet netoli sekundės kampą, ir gali įžiūrėti kur kas toliau esantą objektą tiksliai. Tai jam leidžia dėl kur kas tankiau nervų lastelių šviesai išsidėsčiusių erelio akiduobėje nei žmogaus.
- Šikšnosparniai geba girdėti ultragarsą.
- Kai kurie gyvūnai puikiai mato naktį.
- O beždžionė gali atsiminti 4 kartus ilgesnį skaičių parašyta lentoje ir žmogui/beždžionei matytą 1 minutę.
Todėl esant tokiems potencialams, įmanoma sugalvoti nukrypimą už žmogaus galimybių ribos, kuris tenkintų tuos faktorius.
—
Taigi, matomai atsakinėdami į klausimus kol kas susiduriame tik su vieninteliu faktoriumi ir trikdžiu – laiku…
[1 dalies pabaiga]
Taigi fiksuojame naują šių metų PC uptime rekordą:




