Pajutau hi-end programavimo reikalavimus
Anksčiau, išskyrus Asemblerio(assembler) užduotis, bei Disasemblerį(disassembler), kurio taip ir neparašiau, mokantis universitete, visad į pateiktas programavimo užduotis žiūrėdavau kaip į labai elementarius dalykus. Visų pirma dėl duodamų mėnesio terminų vien maksimaliam balui gauti, o visų antrą dėl nedidelių reikalavimo skirtumų.
Taip buvo ir su C, ir su C++ ir su Java pirmom užduotim. Tačiau dabar, praktiškai viskas pasikeitė. Faktiškai yra duodama viena savaitė naujai programai parašyti(terminai yra kas dvi savaitės, bet viena iš tų dviejų yra 95 proc. atveju esamos programos pataisymas pagal reikalautus pakeitimus).
O ir palyginus dviejų užduočių reikalavimus:
Užduotį reikia atsiskaityti iki 2009.10.26 imtinai
1. Kurios nors užduoties klasės vietoje sudaryti bent trijų klasių hierarchiją.
2. Aprašyti specifinį išvestinių klasių elgesį, perrašant reikiamus bazinės klasės metodus.
3. Bent vieną išvestinę klasę papildyti laukais ir metodais, kurių nėra bazinėje.
4. Pademonstruoti klasių polimorfinį elgesį vykdymui skirtoje klasėje.
Bei:
Užduotį reikia atsiskaityti iki 2009.11.09 imtinai
1. Parengti parašytas klases klonavimui.
2. Vykdymui skirtoje klasėje pagaminti objektus su identiška būsena.
3. Išimtinių situacijų aprašymui sukurti savo išimčių klasių hierarchiją ir ją panaudoti.
4. Vykdymui skirtoje klasėje išimtis pagauti ir atspausdinti informatyvius pranešimus.
5. Prasmingai panaudoti static, final, static final specifikatorius kuriems nors klasių laukams ar/ir metodams.
Tikrai, kaip vienos savaitės darbui, reikalavimai tikrai gana progresyviai keliami. Ir jeigu visi universitetiniai dalykai būtų dėstomi tokiais tempais ir reikalavimais, manau nesunkiai būtų galima pamanyti besimokant ne VU MIF’e, o Kembridžo MIF’e 
. Ir mokslo kokybės nebūtų galima kritikuoti.
Taip, dauguma atveju tai priklauso nuo pačio dėstytojo. Šiuo atveju tikrai pasitaikė ‘programeris’ . Ir išties malonu tokiais atvejais rašyti programą, kuomet reikalavimai jai nebėra pirmoko lygmens .
Atsimenu vieno dėstytojo pretenzijas, kai parašiau programą per gudriai. Kadangi programos reikalavimas buvo rašytas Pascal programai, ir C++ buvo kaip alternatyvą, aš pasinaudojau ‘vector.h’ įrankiu ir labai lengvai realizavau programą. Tačiau visvien galiausiai teko perrašyti vector.h, t.y. pasirašyti savo ‘vector.h’ vien dėl to, kad realizuoti programos ‘tūpūmą’.
Beje, nusivyliau ir C++ universitetiniais reikalavimais. Niekas nereikavo panaudoti nei ‘template’ <T> tipo abstrakčių duomenų tipų, nei realizuoti grafinio interfeiso. T.y. bent jau primityvaus grafinio modeliavimo. Tai padariau tik savo noru ir nuožiūrą.
Ko pasekoje gaudavosi kuriozinė situacija, universitetinį pažymį ‘10′ galėjo gauti tie, kurie rašė elementarias programas.
Java programų atveju, kaip jau minėjau vienas dalykas tapo idealus – tai deadline’ai. Kas dvi savaitės, o praktiškai – kas viena. Reikalavimų progresija išties puiki. Neskaitant tūpų pirmųjų programų, kuomet atsiskaityt pirmas dvi pavyko per 30 minučių, o parašyt – tik pora dienų, nes reikalavimai joms buvo tarsi cheap-quality php tinklapio.
Mano supratimu, jeigu jau mokaisi VU, ir neva hi-end specialybėje, tai apskritai joje neturėtų būti žmonių gaunančių aukštus įvertinimus rašant žemo lygio programas. Ir reikalavimai turėtų būti ne hi-end, o labiau super-hi-end.
Nes priešingu atveju universitetas neteikia jokios naudos – gi universitetas siekia išugdyti kvalifikuotus specialistus. Bet kaip jis tokius gali išugdyti, kai ’sunkiausiai’ semestro programa ‘tenkinanti’ reikalavimus teužima vos 700 eilučių ir parašoma per dieną-dvi. Ir tokia programa gerų geriausiai teišnaudoja vos pusę programavimo kalbos galimybių.
Ir po to tokie specialistai eina dirbti į įmones. Nieko stebėtina, kad pačios įmonės po to turi inverstuoti tūkstančius į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą.
——-
Kitas aspektas – tikrai neturėtų būti taip, kad visus semestro laboratorinius programavimo darbus pavyktų atsiskaityt vos per pirmas 4-5 semestro savaites kiekvienai programai skiriant vos viena-dvi dienas darbo.
O to esmė vėlgi, kaip jau ir minėjau – tiesiog programų sudėtingumo kilimo kreivė yra kone horizontali, nors pagal Kembridžo dėsnius ji turėtų būti bent jau geometrinės progresijos arba netgi eksponentinė.
Galbūt ir tokiu atveju būtų įmanoma atsiskaityti darbus per 7-8 semestro savaites, bet tokiu atveju vienai programai mažiausiai 4 pilnų dienų gilinimosi į prog. kalbos galimybes ir jos realizacija prireiktų, ir bent jau gavęs diplomą studentas galėtų sakyti kad jis kažko vertas.
Dabar gi gaunasi taip, kad ir tas, kuris rašo 3000+ eilučių programas realizuodamas paskutine ’sunkiausia’ semestro užduotimi 90+ proc. prog. kalbos esminių galimybių, ir tas, kuris rašo 600-700 eilučių programas, realizuodamas vos 40-50 proc. prog. kalbos savybių, gauna lygiai tokius pačius diplomus. Negana to, jeigu pastarąjam geriau sekąsi antriniai specialybės dalykai, jis gali būti netgi aukščiau už pirmąjį žmogų.
Taigi ar tame yra logikos? Manau, kad ne.
Žinoma, visada atsiras prieštaraujančių, kad reikalavimai programoms yra ‘kosminiai’.
Bet tada kyla natūralus klausimas tokiems žmonėms – ko Jūs einate į tuos universitetus?
Kitas kuriozinis dalykas – universitetuose praktiškai nedėstomas Php. O C# dėstomas minimaliai. Kas dar kurioziškiau – realybėje realūs darbo užsakymai būtent sudaro 90 proc. būtent šioms programavimo kalboms.
Tačiau itin uoliai išdėstomas ‘pascal’is’. Ir turbūt būtų išdėstytas dar uoliau, jeigu ne galimybės pakeisti pascal į C++ leidimas antrame ir tolimesniuose semestruose universitete. Tačiau visgi visi dėstytojai ‘pasikaustę paskalyje’, ir kartais gana juokinga būdavo žiūrėti kaip jie vertina ‘C++ kodą’ . O supratę, kad C++ tai padaryti be galo paprasta ir lengva atsidurdavo keblioje situacijoje – universitetiniai reikalavimai tiesiog nėra ruošiami aukštesnio lygio programavimo kalboms.
Tai tiek minčių apie mokslo kokybę Lietuvos universitetuose. Šiuo atveju, bene geriausiu laikomame ‘VU’. Skirtumas tas, kad nuo šių metų fux’ai už tai dar moka ir kelioliką tūkstančių litų kasmet . Argi ne kurioziška .
Atsimenu vieno dėstytojo pretenzijas, kai parašiau programą per gudriai. Kadangi programos reikalavimas buvo rašytas Pascal programai, ir C++ buvo kaip alternatyvą, aš pasinaudojau ‘vector.h’ įrankiu ir labai lengvai realizavau programą. Tačiau visvien galiausiai teko perrašyti vector.h, t.y. pasirašyti savo ‘vector.h’ vien dėl to, kad realizuoti programos ‘tūpūmą’.
#Be abejo, naudok tai, kas jau yra, jei pats nesugebi sukurti.
Java programų atveju, kaip jau minėjau vienas dalykas tapo idealus – tai deadline’ai. Kas dvi savaitės, o praktiškai – kas viena. Reikalavimų progresija išties puiki. Neskaitant tūpų pirmųjų programų, kuomet atsiskaityt pirmas dvi pavyko 30 minučių, o parašyt – tik pora dienų, nes reikalavimai joms buvo tarsi cheap-quality php tinklapio.
#”pavyko 30 minučių” – nepasakyčiau, kad labai pavyko, jei tiek sugebi užgaišt.
Dabar gi gaunasi taip, kad ir tas, kuris rašo 3000+ eilučių programas realizuodamas paskutine ’sunkiausia’ semestro užduotimi 90+ proc. prog. kalbos esminių galimybių, ir tas, kuris rašo 600-700 eilučių programas, realizuodamas vos 40-50 proc. prog. kalbos savybių, gauna lygiai tokius pačius diplomus.
#Matyt, kai kuriems pavyksta rašyti optimalų kodą.
Kitas kuriozinis dalykas – universitetuose praktiškai nedėstomas Php. O C# dėstomas minimaliai. Kas dar kurioziškiau – realybėje realūs darbo užsakymai būtent sudaro 90 proc. būtent šioms programavimo kalboms.
#Pats skaičiukus sugalvojai, ar radai kur nors tokią info?
Tačiau itin uoliai išdėstomas ‘pascal’is’. Ir turbūt būtų išdėstytas dar uoliau, jeigu ne galimybės pakeisti pascal į C++ leidimas antrame ir tolimesniuose semestruose universitete.
#Dėstomas tam, kad būtų lengviau išmokti programavimo pradmenis ir pereiti prie aukštesnio lygio kalbų. Pavyzdžiui, keistai atrodytų tas, kuris giriasi C++ žiniomis, bet nė velnio nesupranta ASM.
“#Pats skaičiukus sugalvojai, ar radai kur nors tokią info?”
CVOnline.lt ar pan. saitą atsidaryk ar kokį UK ‘programmers hiring’ – 80-90 proc. į reikalavimus įtraukia būtent Php, C#. Kadangi būtent tuo ir paremtas šių dienų pagrindinis softas.
Bankai ir hi-end saitai kaip ea.com ir pan. – C# .NET
Kiti web tinklapiai – Php.
Software – C#.
—
Taip pat rėmiausi ir savo patirtimi. Dar niekam neprisireikė ASM, Pascal ir netgi C++ žinių.
Visą sotware įmonėm kurį teko rašyt per paskutinius metus – viską rašiau tik C#.
O web atveju visus domina tik Php.
Kadangi bankams web’ų neteko daryt, tai (dot)NET žinių taip pat niekas nereikalavo.
“#Be abejo, naudok tai, kas jau yra, jei pats nesugebi sukurti.”
Aš tai sakyčiau – kam kurti dviratį antrą kartą kai jis jau išrastas. Geriau vietoje reikalavimų copy-paste ir pan. sukurti išnaujo tą patį, reikalaujama būtų realizuoti daugiau programavimo kalbos savybių. Tarkim ir tie patys C++ ar pan.
Arba užduotis turi būti turinti prasmę, t.y. specifiškumas modulio akcentuojamas, dėl kurio iš esmės vector.h būtų neįmanomas.
“#Pavyzdžiui, keistai atrodytų tas, kuris giriasi C++ žiniomis, bet nė velnio nesupranta ASM.”
Dėl šito visiškai nesutikčiau. ASM visiškai kita kodavimo architektūra paremta programavimo kalba. Ir jokios ASM žinios tau praktiškai nepravers C++.
Kadangi ASM’ą gautųsi kaip ir suprantu, galiu remtis savo patirtimi kaip tai įtakojo mano c++ žinias. Atsakymas būtų – visiškai niekaip.
ASM’as daugiau tik dėl bendro išprusimo ir labai labai specifinės darbų sferos galėtų būtų praktiškai panaudojamas. Kitur niekur.
Bo to 90 proc. pasaulio programuotojų – Php, ar C++ ar C# nesugebėtų parašyti programos ASM’u.
“#Dėstomas tam, kad būtų lengviau išmokti programavimo pradmenis ir pereiti prie aukštesnio lygio kalbų.#”
Paskalis dėstomas todėl, kad dėstytojai jį geriausiai moka. C++’as univeruose atsirado tik palyginus visai neseniai. O pascal’is senas kaip rušiškas “Kamaz”.
Lygiai taip pat pavyktų studentui parašyti C++ programą nesimokius Pascal, kaip ir ją besimokusiam. Tą galiu patvirtinti ir iš savo patirties. Man kuo puikiausiai sekėsi rašyti Php kodą turinti vos minimalias Pascal žinias(mokyklinio lygio).
Ir didelės prasmės aš apskritai nematau pascal dėstyme.
Jeigu atsiras nors kada toks užsakovas kuris reikalaus kažką rašyti pascal’iu, tai bus visiškas fenomenas. Visų pirma kadangi rašyti programą pascal’iu yra 3x brangiau.
Būtent kalbos modernumas ir leidžia sumažinti kaštus.
Pagal tipinį programuotojo darbo valandos įkainį, kaip skaičiau wiki:
“1xPhp darbo valanda = ~1.1C# darbo valandai = ~2.5C++ darbo valanda = ~7.5 Pascal darbo valandų.”
Todėl ir renkasi bet kuris užsakovas tą prog. kalbą, kuri sumažintų darbų kaštus, programuotojų, reikalingų darbui atlikti, kiekį ir jų darbo valandų skaičių, o ne atvirkščiai.
Del vector.h tai kaip pats nesupranti, kad kai praso padaryti vektoriu, reikia ne ji includinti, o paciam parasyti. Uzduoties gi esme tokia: _padaryti_ vektoriu! Universitete tikslas yra igauti ziniu atliekant uzduoti. Del to tu ir _mokaisi_, o ne kopijuoji (trumpam pagalvok kuo skiriasi zodis “mokaisi” nuo “kopijuoji”).
Atsiskaitineti java programas reikia trumpiau nei per 30 minuciu. Nemaciau dar ne vieno grupioko, kuris 30 minuciu atsiskaitinejo. Jeigu tokiais tempais, tai per vienas pratybas galetu atsiskaityti tik 3 zmones.
Be to, reikia suprasti, kad prasoma ivykdyti reikalavimus, o ne parasyti “kietesni” koda arba daugiau kodo. Savo igudziams pademonstruoti bus papildoma uzduotis, o paprastas uzduotis reikia atlikti taip, kaip parasyta. T.y. nei “geriau”, nei blogiau.
O prie populiariu kalbu pamirsai pamineti C ir Java. Pasaulyje jos yra tikrai populiarios, gal tik pas mus situacija kitokia.
Nereikia verkti dėl C# nebuvimo – pasimokius JAVA nesunku ant C# peršokti. O ir pats kursas juk vadinasi OOP, o ne programavimas JAVA. Tiesiog reikėjo vadovybei pasirinkti kuria kalba OOP dėstys, jie ir pasirinko. Ir beje – JAVA ne mažiau populiaresnė nei C#.
Ne tik C# nėra, bet ir Php nėra. O jos ir sudaro pagrindinių kalbų sferą. Tarkim M$ softas tikrai kur kas dažniau rašomas C# nei Java, nes C# būtent ir kurtas M$ produkcijai rašyti, ir tam turi plačias realizacijos galimybes.
Java galimybės yra visų pirma labiau ribotos nei C-sharp, bei esmė ta, kad Java softas rašomas daugiau Unix sistemom. Kadangi Java tai tikrai multiplatformė ir ji neskirsto į langus ar pingvinus. Dėl C-sharp kaip žiniai visas yra priešingai. Didelė dalis funkcijų egzistuoja tik M$ windows, ir C-sharp versijos eina tolygiai su win os’ais, t.y. naujausias c-sharp jau gebės naudoti būtent W7 savybes, kurių tarkim XP dar nebuvo.
Be to c-sharp daug geriau pritaikyti rašyti multi-kernel softą.
Kitas dalykas, kuris man dar labiau kliūva, kad ignoruojamas yra php. T.y. skaitomai ka C++ užteks kad suprastum Php. Bet esmė ta, kad Php yra faktiškai daug aukštesnio lygio programavimo kalba, kuri palaiko netgi frame’us, t.y. livescriptus ir t.t. Ką jau kalbėti apie ajax ir pan. technologijas.
Aš, dar dalis studentų, galbūt ir esame savamoksliai šioje srityje, bet jeigu kalbame apie universiteto ruošiamus specialistus, tai kokie gi galų gale tokie specialistai būna iškart pasidaro aišku.
Prie ko tas php ir C#? Universitetinis lavinimas moko mokytis, o ne pateikia sukramtytą informaciją studentui nuryti. Beje, kodo kokybė nusakoma ne eilučių skaičiumi, o uždavinio atlikimo sparta ir klaidų skaičiumi (kuo daugiau eilučių, tuo daugiau klaidų, logiškai mąstant).
@Xamas
Iš itesų, su java rašoma mažiau desktop’inių masinio naudojimo grafinių programų, tačiau čia OS niekuo dėtas.
Javoje jau irgi galima panaudoti Windows 7 savybes (jumplist’us ir progreso vaizdavimą taskbar’e). Plačiau čia: http://url.ie/2smi
Ką reiškia multi-kernel softas?
Ajax galima padaryti su bet kokia kalba, o man nepavyko rasti standartinių PHP funkcijų, susijusių su Ajax.
90% php: http://www.tiobe.com/index.php/content/paperinfo/tpci/index.html
Na ten labai aiškiai rašoma:
“..Observe that the TIOBE index is NOT < ...> the language in which most lines of code have been written. ..”
Bei “.. The ratings are based on the number of skilled engineers world-wide, courses and third party vendors. ..”
Kas sako, kad tai tik pasaulinės statistikos ir jie daugiau žiūri koks specialistų skaičius(na o kaip gi kitaip bus, kai net ir universitetuose štampuojami būtent C ir Java programeriai), bei tai nesusiję su parašomų eilučių skaičiumi.
Lietuvoje ir visoje rytų Europoje yra visiškai kitaip, Lietuva apskritai nekuria pasaulinio softo(mes neturime “mega brand’ų”), todėl antrinių kalbų paklausa mūsų šalyje yra žymiai mažesnė. Ir tik web-sritis nė kuo nenusileidžia pasauliniam lygiui. Aš tokią situaciją matau rytų Europos rinkoj.
Pasaulinis softas, paremtas milžiniškais biudžetais, o tokių kompanijų Lietuvoje turbūt apskritai nėra. Kas tas mūsų “tildės biuras” ar “pyksė”(ar koks ten jos pavadinimas), nes jos gali pasiekti MS Office ar Skype lygį, nei turi tam siekių.
Pvz. JAV ten yra mega brand’ai – MS, Apple, ta pati milžiniška komp. žaidimų pramonė, todėl ten www terpė ir neturi tokių rimtų pozicijų.
O štai kas susiję su www technologijomis Lietuvoje, tai yra paklausu. .NET’u rašomi bankų ir kitų stambių gigantų tinklalapiai, kitiems daugiausiai Php. Java ir visi kiti ten jau yra tik kaip gretutinės kalbos oponuojančios pastarosioms.
Bet kuo daugiau specialistų moka/naudoja vieną ar kitą kalbą, tuo daugiau kodo, programų jie sugeba parašyti ta kalba, ne? Tuo daugiau informacijos apie tą kalbą (iš to ir statistika)
Ir išvis, kam orientuotis į Lietuvos/baltijos rinką? Čia nėra tiek žmonių, kad jie galėtų ką nors rimto daryt. Programuotojų rinka daros globali ir abejoju, kad daug šioje srityje rimtų žmonių liks Lietuvoje
O PHP populiari dėl to, kad paprasta ir gerai dokumentuota. Iš čia išplaukia ir jos minusai: daug savamokslių, nepatyrusių programuotojų => nekokybiški produktai.
Skype buvo parašytas baltijos šalyje (Estijoje). Lietuviškas Spykas naudoja populiarų SIP protokolą, tai ten jiems nei serverio, nei kliento nereikėjo kurt (kliento tikrai nerašė patys).
Tildės biuras yra žodynas + rašybos tikrinimo priemonė ir tikrai su MS Office nekonkuruoja.
Pasaulinius mastu gretutinėmis kalbomis yra parašyta Youtube, Twitter ir daug kitų puslapių.
Kas dėl Youtube, tai gal įvardink šaltinį iš kur ėmei info, kad ji ne Php parašyta.
Nes pažvelgęs į source matau:
“…queueHomepageFunction(function() { php_support.move_module(‘REC’, ‘up’);}…”
Sakyčiau pilnai tikėtinas atvejis kad Youtube gali būti parašyta Php+Javascript(including Ajax). O YT RSS’as parašytas XML’u.
T.y. sakyčiau tipinis Php saitas, arba net jeigu ir taip nebūtų, YT saitą be jokių problemų galima parašyti PHP+JS+AJAX+XML.
Na galbūt ir klystu, tačiau norėčiau kad pateiktum source’ą informacijos kad YT parašytas gretutine kalba, t.y. nei C#, nei Php.
Nes jeigu saitas parašytas pvz. JAVA, tai visas source’as būna dažniausiai tokio tipo:
< *BODY>< *APPLET CODE="Test" ....>< */APPLET>< */BODY>
O to aš kaip ir nelabai matau…
Google: youtube python
Tau niekas niekad neirodys tiesos, kad ir kokia ji akivaizdi butu? Kaip ir atsiskaitineji programas, taip ir visur gyvenime, esi “vienintelis teisus”?
@Not Important
.
Kaip tai neįrodys. Jeigu teiginys argumentuotas ir įrodomas, tai niekas ir nesiginčija.
Apie ‘visur gyvenime’ aš apskritai nesutikčiau – iš kur tau žinoti, pirmas dalykas, o antras dalykas – niekas gi nėra visų galų meistras. Teisumą galima įrodinėti jeigu turi pakankamą kvalifikaciją tam.
O tai kad universitetuose mokosi nemažai protingų žmonių, keista kad tave stebina
—
.
Antras aspektas – požiūrio kampas ir pozicija. Vienas subjektas iš vienos pozicijos yra tobulas, iš kitos pozicijos – niekinis. Taigi visad priklauso iš katros pusės mes pažiūrėsime
—
Dėl programų atsiskaitymų ir bla bla bla. Jeigu maniškės būtų ‘blogos’, tai kame esmė kad pvz. praėjusį semestrą pagal gautų papildomų balų kiekį, jų surinkau daugiausiai?
Manau turėtum ir pats pamąstyti, kad galbūt nemažai mano padaromų inovacinių sprendimų programavime iš tikrųjų yra aukštesnio lygmens negu yra reikalaujama, arba daromi remiantis oficialesne pasauline praktika. Ko pasekoje dėstytojai, kurie tikrina užduotis, ne visados pilnai žino diskusinę sferą, TAČIAU iš kur tu sugalvojai kad atsiskaitinėjant esu ‘vienintelis teisus’? Jeigu darbe, nesvarbu ar tai DĖSTYTOJAS, ar tai DARBDAVYS, randa SPRAGĄ, tai aš ją ir TAISAU.
Jeigu aš to nedaryčiau, tada galbūt ir būtų nors kiek pagrįstas tavo teiginys.
—
Dėl pačio ĮRODYMO, tai dažnai savaip supranta teisingiausią variantą, tačiau jeigu kalbama abstrakčiai ‘tu neteisus’ ir pan., bet nesugebi pagrįsti savo teiginio patvirtintais argumentais(o ne ‘aš manau’, ‘galbūt’ ir pan.), tai jais sekant, niekada nieko ir nepadarysi, nes tai vienam tai kitam atrodys ‘neteisingai’. Negana to, tas ‘neteisingai’(kuris iš tikrųjų dažnai būna tik kažkieno požiūris ar nuomonė) dažnai pats prasilenkia su oficialia dokumentacija ar aprašu.
O taip yra todėl, kad sakantysis – ‘tai neteisingai’ arba dažnai jo būna neskaitęs, į jį neįsigilinęs, arba tiesiog jį interpretuoja savaip(vienam – ‘krentu’, kitam – ’skrendu’).
————
O apskritai šnekant, aš beveik visada kas susiję su programavimu(įskyrus mažaprasmius dalykus, pvz. pascal), stengiuosi padaryti kur kas daugiau nei yra reikalaujama, dėl kelių priežasčių:
1.Papildomas darbas visados yra tarsi buferis neesminėms klaidoms. Klaida rezultatą sumažina, buferis grąžina į buvusį lygį.(elementarus rinkos dėsnis)
2.DRY(do not repeat yourself). Jeigu programa A ir programa B yra realizuojamos su tomis pačiomis žiniomis, praktiškai dažnai užtenka tik copy-paste ir smuklių pakeitimų. Todėl kaskart stengiuosi realizuoti kažką novatoriško ar gudraus.
3.O norint realizuoti kažką NAUJO ar PAPILDOMO, turėsi tai IŠMOKTI –> tobulėsi ir kelsi savo kvalifikcija.
———-
Ir jeigu būtų tai taikoma visiems studentams, tai tai kas yra išdėstoma per 4 metus, faktiškai būtų įgyvendinta per 2.
Tokiu atveju gautume ne tik papildomus 1 metus platesnei kvalifikacijai įgyti, bet ir bakalauro studijų programą galėtume sutrumpinti iki pasaulinės praktikos, kuri yra 3 metai.
@Xamas
Nežinau ar kur dar galima pažiūrėti kiek kas surinko praeitą semestrą balų, bet esmė, kad nesurinkai daugiausiai galutinių balų. O jie susideda iš vertinimo už atliktą užduotį + papildomų dalykų. Niekam nerūpės kiek tu ten papildomai padarei, jeigu nepadarysi to, ko reikalaujama ir kaip reikalaujama.
@Tiesa
Tai taip, tas tiesa, galutinis(užduotis+bonusai) buvo berods 2 ar 3 rezultatas mano. Bet aš ir norėjau pasakyti, kad būtent realizuojant DAUGIAU, ir padarant DAUGIAU, kai kurie dėstytojai tai įvertina ir duoda papildomų balų. O tas dalykas kompensuoja surastus programos trūkumus įprastuose reikalavimuose.
Matematika paprasta:
Idealiai atlikta užduotis(bet ne daugiau nei reikia) < = Gerai atlikta užduotis+papildomas funkcionalumas
——————-
Dar asmeniškai man vienas labai patikęs dalykas, kuris deja vėlgi tikrai turėtų būti universitete visuose dalykuose, tai bonusai už ‘priešlaikinį atlikimą’. Todėl pvz. OOP1 semestre aš mačiau aiškią prasmę padaryti visas užduotis per pirmus pora mėnesių.
Nes kitu atveju gaunasi taip, kad tas žmogus, kuris pats išmoko tai ko yra reikalaujama, t.y. tikrai stengiasi tobulėti, yra vertinamas lygiai taip pat, kaip ir tas, kuriam tėra svarbu viską padaryti ties deadlinu.
Kadangi, kaip pats sakai, universitete mes mokomės ir ‘ruošiami gyvenimui’, tai faktiškai toks dalykas kaip darymas kuo anksčiau prieš deadlinus turėtų būti ypač universitete skatinamas bei premijuojamas. Nes tai viena iš pagrindinių universiteto mokslų gairių.