Mokslas + studijos + kelionės + sportas

[1 dalis]

Mane visad domino diskusijos egzistencijos tematika, siekiant suprasti visa ko esmę.
O tam turime daugybe įprastų faktų, į kuriuos ne visad atkreipiame dėmesį:
-> Grįžtamieji procesai visatoje
-> Multiplikacijos procesai visatoje
-> Objektų veiklos, veiksmų, atoveiksmių ir proceso sistemiškumas.
Paimkite pastarąjį punktą. Kaip vienas filosofas iškėlė egzistencijos klausimą, kas yra tikra, o kas yra menama: “Egzistuoju, vadinasi esu”. O štai kai kalbame apie mišką, mes neišsikiriame medžio, kai objekto, miškas mums jau yra objektas. Priešingai negu kalbėtume apie konkretų medį. Čia jau ir kyla egzistencijos/būties klausimas.

Kitas aspektas būtų – jeigu paklaustume savęs – “Kas yra gyvybė?” ir “ar ji apskritai egzistuoja?“. Vienas iš esminės šių dienų gyvybės apibrėžimo tezių yra aksioma laikomas “gyvybė – tai protinga mastanti būtybė, kurios veiksmų mes negalime nuspėti”. Tačiau ir tas pats uolos gabalas, ir žmogus sudarytas iš tų pačių atomų. Nors turime skirtingas molekulių grandines, valentingumą, bet esame visi sudaryti iš tų pačių primityvių cheminių elementų.
Kadangi kol kas niekas taip ir nesugebėjo sukurti dirbtinio intelekto, kol kas su gyvybės apibrėžimo aksioma negalėtume nesutikti. Visi bandymai sukurti dirbtinį intelektą užsibaigia tuo, kad tiesiog turime robotizuota sistemą, kuri geriausiu atveju iš gautų įvesties žodžių gauti tai mikrosekudei sugeneruota atsitiktinį veiksmą. Tačiau net ir čia vėl meluojame, pagal nenuginčiająmą aksiomą tikrą atsitiktinį veiksmą gali padaryti tik gyvybė. Visą kitą remiantis moksline informacija mes galime pagrįsti. Kad ir elementari rand() funkcija, kuria remiasi bet kokia sudėtingesnė atsitiktinumą generuojanti sistema ar robotas.

Tačiau iš tiesų ta pati rand() funkcija tai nėra atsitiktiniai duomenus. Šiuo duomenis mes galime nuspėti su viena iš X galimybių teiginiu. Kadangi esmė ta, kad 95 proc. atsitiktinių generatorių remiasi laiko savoka. Tik laikas yra skaičiuojamas mikrosekundėmis, ar dar smulkesniu mastu, bet jis yra skaičiuojamas ir tai yra daroma nuo konkretaus atskaitos taško. Ir pagal gautą laiką, ir dar galbūt pora konstantų, ar iracionalių skaičių(kaip santykio x/y), mes gauname pasirinkta atsakymą. O tai reikia kad žinodami principą, visados galime pasakyti ir būsimą atsakymą tuo laiko momentu.

Bet kokia robotizuota būtybė nesugeba pati galvoti ar interpretuoti reiškinio nenuspėtinai. Ji gali tiesiog įsiminti veiksmų seką, ir tuo pačių rand() būdu ją gebėti atkartoti nebūtinai ta tvarka.

Tad dabar keliame klausimą – ar tikrai žmogus yra nenuspėjama, atsitiktinį veiksmą galinti atlikti būtybė. Su tuo galime sutikti iki tol, kol nėra iššifruoti žmogaus DNR kodai(kol kas tik segmentai) ir žmogaus protas bei jo veikimo principai.

Šiuolaikinės genetikos dėka, jau yra įmanoma nustatyti būsimas vaiko ligas, jo ūgį, akių spalvą, ar fizinę jėga. Tai yra tai, kas yra užprogramuota jo genuose. Bet tai galima dalinai pakeisti. Kas jau dabar kelia klausimą dėl ateityje būsiančių sportininkų gavusių genų dopingą. Ar tai bus ta pati būtybė, ar tai bus tas pats žmogus?

Šių dienų technologijomis yra įmanoma, nuskaityti žmogaus mintis 90 proc. tikslumu vos užsidėjus žmogaus smegenų nervų impulsus sekantį šalmą ant galvos. Nereikia net tiesioginio kontakto.
O tai jau gali sugriauti net ir mitus apie tai kad neįmanoma, žmogaus skaitančio kitų mintis, egzistencija. Pasirodo įmanoma, tereikia kad toks žmogus gebėti justi ir analizuoti kito asmens smegenų nervų impuslų seką.

Tiesa, kažkur skaičiau, kad žmogaus skaičiavimo galimybės prilygsta geriausiu atveju 20 hertzų procesoriui, žmogaus akis skiria tik vienos minutės kampą, o klausa net ir fenomenalių žmonių dėka, neišilipa iš 12-22000Hz rėmų. Tačiau egzistuoja būtybių, turinčių kur kas geresnį faktorių šiais punktais:

• Erelio skiria matyt ne minutės, bet netoli sekundės kampą, ir gali įžiūrėti kur kas toliau esantą objektą tiksliai. Tai jam leidžia dėl kur kas tankiau nervų lastelių šviesai išsidėsčiusių erelio akiduobėje nei žmogaus.
• Šikšnosparniai geba girdėti ultragarsą.
• Kai kurie gyvūnai puikiai mato naktį.
• O beždžionė gali atsiminti 4 kartus ilgesnį skaičių parašyta lentoje ir žmogui/beždžionei matytą 1 minutę.

Todėl esant tokiems potencialams, įmanoma sugalvoti nukrypimą už žmogaus galimybių ribos, kuris tenkintų tuos faktorius.

—

Taigi, matomai atsakinėdami į klausimus kol kas susiduriame tik su vieninteliu faktoriumi ir trikdžiu – laiku…

[1 dalies pabaiga]

Įdomūs buvo pasaulio rekordai pasiekti iki šios dienos, tad jų paieškojęs internete, sudariau lentelę su pagrindinėmis rugtimis. Man pačiam mieliausia bėgti kažkodėl yra 5 kilometrų distancija, kuri manau yra aukso vidurys bei viena praktiškiausių gyvenimo distancijų. 10 km bėgimas jau yra ištvermės bėgimas, tai matosi ir iš kur kas staigiau krentančio rezultato. Iki 5 km distancijos sportininkams dar pavyksta išlaiktyti labai aukštą tempą. Na o 100 metrų, 200 metrų bei 400 metrų distancijos yra tos distancijos kurios prabėgamos maksimaliu greičiu ir jėga. Be to, būtent 400 metrų distancija šiuo metu yra turinti bene daugiausiai rezervų žmogaus galimybių atžvilgiu, kadangi čia rezultatas prastesnis yra tik dėl nedidelio ištvermės trūkumo, kurio per artimiausius 50-70 metų turėtų nebelikti, ir 40 sekundžių riba greičiausiai bus viršyta.

Vyrų lengvosios atletikos pasaulio rekordai(IAAF):

Įvykis	Rekordas	Atletas	Tautybė	Data
100 metrų	9.58 s (+0.9 m/s)	Usain Bolt	Jamaika	2009 rugpjūčio 16
200 metrų	19.19 s (-0.3 m/s)	Usain Bolt	Jamaika	2009 rugpjūčio 20
400 metrų	43.18 s	Michael Johnson	JAV	1999 rugpjūčio 26
800 metrų	1:41.11 min	Wilson Kipketer	Danija	1997 rugpjūčio 24
1500 metrų	3:26.00 min	Hicham El Guerrouj	Marokas	1998 liepos 14
3000 metrų	7:20.67 min	Daniel Komen	Kenija	1996 rugsėjo 1
5000 metrų	12:37.35 min	Kenenisa Bekele	Etiopija	2004 gegužės 31
10.000 metrų	26:17.53 min	Kenenisa Bekele	Etiopija	2005 rugpjūčio 26
20.000 metrų	56:26.0 min	Haile Gebrselassie	Etiopija	2007 birželio 27
Pusė maratono(plentu, 21.098 m)	58:33 min	Samuel Kamau Wanjiru	Kenija	2007 kovo 17
1 valanda	21.285 km	Haile Gebrselassie	Etiopija	2007 birželio 27
Maratonas(plentu, 42.195 m)	2:03:59 val	Haile Gebrselassie	Etiopija	2008 rugsėjo 28
Ultramaratonas(plentu, 100 km)	6:13:33 val	Takahiro Sunada	Japonija	1998 birželio 21
Šuolis į aukštį	2.45 m	Javier Sotogegužėsor	Kuba	1993 liepos 27
Šuolis į tolį	8.95 m	Mike Powell	JAV	1991 rugpjūčio 30
Trišuolis	18.29 m	Jonathan Edwards	Didžioji Britanija	1995 rugpjūčio 7
Disko metimas	74.08 m	Jürgen Schult	Rytų Vokietija	1986 birželio 6
Kūjo metimas	86.74 m	Yuriy Sedykh	Sovietų Sąjunga	1986 rugpjūčio 30
Ieties metimas	98.48 m (Dizainas)	Jan Železn	Čekijos respublika	1996 gegužės 25
	104.80 m (sen. dizain.)	Uwe Hohn	Rytų Vokietija	1984 liepos 20
4×100 m estafetė	37.10 sek	N. Carter, M. Frater, U. Bolt, A. Powell	Jamaika	2008 rugpjūčio 22
4×200 m estafetė	1:18.68 min	M. Marsh, L. Burrell, F. Heard, C. Lewis	JAV	1994 balandžio 17
4×400 m estafetė	2:54.29 min	A. Valmon, Q. Watts, B. Reynolds, M. Johnson	JAV	1993 rugpjūčio 22
4×800 m estafetė	7:02.43 min	Joseph Mutua, William Yiampoy, Ismael Kombich, Wilfred Bungei	Kenija	2006 rugpjūčio 25

Beje keletas įdomių detalių:

• 1986 metų balandžio 1 dieną buvo perdaryta ietis, skirta vyrų ieties metimui(vėliau tas pats buvo padaryta ir moterų atžvilgiu) – ieties svorio centras buvo perkeltas 4 cm tolyn, todėl ieties nosis pradėjo staigiau smigti, ir metimo nuotolis sumažėjo ~10 proc. taip buvo padaryta todėl, kad ieties iki tol nusileisdavo labai dažnai horizontalioje padėtyje ir kildavo daug ginčų dėl metimo nuotolio, dabar ietis įsminga kur kas dažniau dėl pasikeitusio kritimo kampo.
• 2000 metais, pasaulinė lengvosios atletikos federacija(IAAF) pridėmė sprendimą(260.18a taisyklė), kad nuo 2000 metų uždarų ir atvirų patalpų pasaulio rekordai nebebus skirstomi atskirai. Tačiau iki tol buvę pasiekti rezultatai nepersikėlė prie bendrų.
• 60 metrų rungtis bėgama tik uždarų patalpų čempionatuose –  6.39 sek rezultatas pasiektas 1998 vasario 3 ir 2001 kovo 3 priklauso amerikiečiui Maurice‘ui Greene‘ui

Daugiau informacijos bei šaltiniai:

Lengvosios atletikos pasaulio rekordai (straipsnis Wikipedijoje)

Oficialus IAFF pasaulio lengvosios atletikos federacijos tinklapis

U.Boltas 100m

Tikra tiesa, kad be Usaino Bolto šis lengvosios atletikos pasaulio čempionatas būtų buvęs kitoks. Tai ypač aiškiai galėjau pastebėti žiūrint vyrų 400 metrų bėgimo finalus. Ten trūko U.Bolto, ir tikrai
Kitas dalykas, ką reiškia vien žmogaus nuotaika ir elgesys. Štai Taisonas Gėjus(Gay’us) tikrai ne tas žmogus kurį norėtųsi šlovinti ar laikyti vertu čempiono vardo… Na o U.Boltas savo pakilia nuotaika, pokštais ir visu hyperaktyvumu tikrai yra būtent toks žmogus kurį galime vadinti tikru čempionu.

Ir nenuostabu – 11 šimtųjų sekundės dalių pagerinti abu – 100 ir 200 metrų pasaulio rekordus – tai tikrai be galo visus sudominantis reginys.
Kitas aspektas, yra tas, kad bent jau 100 metrų U. Boltas gali prabėgti dar greičiau.
Pats Boltas po varžybų sakė, kad 9.4 yra visai įmanomas dalykas. Tuo tikrai galime tikėti, nes U. Bolto dėka, jau kelis kart mokslininkai turėjo keisti žmogaus galimybių ribos prognozes. Prieš pora metų tokios ribos buvo 9.7, o dabar jau 9.48.
Priminsiu, kad U. Bolto pasiekti rezultatai šiame čempionate yra:
200 metrų – 19,19 sek.
100 metrų – 9,58 sek.

U. Boltas: 100 metrų (9.69 sek.):

U.Boltas 100m 9.58 sek

U. Boltas: 200 metrų (19.19 sek):

U.Boltas - 200m 19.19 sek

Bet dar įdomesnis faktas yra tas, kad Pekine, kartu su Boltu Jamaikos komanda pasiekė ir
4 x 100 m estafetės pasaulio rekordą: 37.10 sek.

Ir yra galimybių kad šį vakarą jį ir pagerins. Mano nuomone, komanda vedama U. Bolto dar šiemet ar kitamet gali išlipti iš 37 sek. 4×100 metrų esafetės ribos.

Na o turint 4 Usainus Boltus, Jamaikos komandos spriteriai, greičiausiai gebėtų išbėgti net ir iš 36 sekundžių. Kas reikštų, kad kiekvienas 100 metrų būtų įveiktas vidutiniškai GREIČIAU NEI per 9 sekundes. Kas yra jau antžmogiškumo riba.

Ir nors vargu ar per artimiausiu 20 metų, o gal net ir visus 50 metų turėsime žmogų kuris sugebės išbėgti 100 metrų iš 9 sekundžių, bent jau rezultatu 8.99 sek, tačiau per pastaruosius pora metų U.Boltas pradėjo kelti kartelę milžinišku greičiu, ir ji pasistūmė nuo 9.72 sek iki 9.58 sek. O tai leidžia daryti išvada, kad jei ne 100 metrų distancijoje, tai 200 metrų ir 400 metrų distancijose yra dar milžiniški žmogaus galimybių rezervai.

Jeigu U. Boltas sugebėtų išlaikyti tą greitį, o jis Berlyne 100 metrų bėgime nuo 60 metrų atkarpos iki 85 metrų atkarpos buvo virš 45km/val, tai 200 metrų jis nubėgtų ne per 19.19sek, tačiau greičiau nei per 18 sekundžių . O žiūrint į sporto tendencijas, sportininkų ištvertmės ribos kyla kasmet. Iš to galėtume daryti prielaida jau per artimiausiu 50 metų sulaukti sprinterių 200 metrų įveikiančių per 17.8 sek. .

Dar didesnių pokyčių galime sulaukti 400 metrų vyrų sprinto distacijoje. Radau 1999 metai pasiekto Michaelio Džonsono(Michael Johnson) pasiektą 43.18 sek rezultą ir milžinišką atotrūkį finišo tiesiojoje – tikrai fantastinis finišas:

Tačiau čia pasižiūrime į tai, kad jau dabar 4×100 estafetėje yra pasiektas 37.10 sek. rezultatas. Todėl čia taip pat galime padaryti labai drastišką prielaidą – per artimiausiu 50 metų tikrai turėsime žmogų, bėganti 400 metrų greičiau nei per 40 sekundžių. Na o jeigu šioje distancijoje startuos U. Boltas, tai jau per artimiausius metus turėsime naują pasaulio rekordą, išlipantį iš 43 sekundžių ribos. Galbūt jis bus netgi 42.87 sek. ar pan. rezultatas

Taigi, 2015-ieji…

• Benzinas Lietuvoje kainuos 8 litai už litrą, bet kam tai rūpės kai pasaulyje jau bus 5 proc. mašinų varomos elektra, o 30 proc. automobilių bus hibridiniai…
• Lietuva jau bus išsikapsčiusi iš krizių, ir gyvenimo lygis prilygs 2008′ųjų pradžiai. Tik tiek kad turėsime krūvas baisių reketinių mokesčių…
• 26 colių widescreen monitoriai bus įprasti, ir kainuos po 400 litų…
• … tiesa, litų jau nebebus, nes būsime įsivedę eurą… Taigi 26″W monitoriai kainuos po 130 eurų.
• 16-os branduolių procesoriai bus įprasti…
• … o kompiuterinių žaidimų grafika pagaliau tikrai bus fotorealistinė…
• … būsim sužaidę ir Serious Sam 3, ir GTA V, ir naują Unreal Tournament’ą.
• Taip pat turėsime jau ir next-gen konsoles – 4-ąjį PlayStation ir 3-iąjį X-Box…
• … DirectX 11 jau būsime pamiršę, nes turėsime DirectX 12 , ir 8-uosius “langus” (Windowsus), priminsiu kad pirmieji 7 buvo:  Windows 3.11, Windows 95, Windows 98, Windows Millenium, Windows XP, Windows Vista ir Windows 7.
• Tačiau pingvinai turės daug didesnę rinkos dalį. Atkas dar bemaž 10 procentų rinkos nuo MicroSoft produkcijos…
• … na o Google bus išleidusi savo operacinę sistemą…
• … o pati Google ir toliau bus pati populiauriausia paieškos sistema…
• … kaip kad ir Wikipedia išliks populiariausia enciklopedija…
• … Pagaliau įsigalės SSD standžiųjų diskų era, ir standartiniai magnetiniai poliniai kietieji diskai jau bus tapę antraeiliais pirkiniais…
• … Daugumos kompiuterių diskasukiai palaikys Blue-Ray formatą, tad DVD bus panašioje ar net prastesnėje nei dabar CD paklausos ir panaudos situacijoje…

Na kol kas tiek minčių… Jeigu ką, pridurkit ką pamiršau .