Taigi vajeigi vataigi :D… Ką aš šiandien veikiau… O vat ir nepatikėsit – vykdžiau naujų darbuotojų apmokymus ir žinių patikrinimą… Ir kaip mintyse man buvo juokinga kai kuriais momentais… Kaip faina prisiminti kaip prieš 5-erius metus pats tokiu pat būdu stengiausi įtikti ir įrodyti kad galiu sukurti geriausią produkciją, ir buvau kupinas entuziazmo . Dabar lygiai tą patį naujokuose mačiau . Entuziazmo varikliai su grandiozinėm įdėjom , technologijų asai . Na bus įdomu žiūrėt kaip jie tai realizuos realiame komandiniame darbe, bet jau mintyse nusidėjau – pradėjau planuoti kai kuo didesnę dalį savo darbo perkelti ant jų, entuziazmu trykštančių, galvų .

Ir tuo pačiu keista, šiandien susimasčiau, nejaugi jau tiek metų praėjo, ir to entuziamo kažkaip nebėra tiek daug – į tai neatkreipdavau dėmesio, kol nepamačiau tokių entuziastingų žmonių.

—

Na o dabar apie Z-5500 –  prisimenat, kaip beveik prieš metus rašiau blogo įrašą, kaip apie jas svajoju (http://www.prisimenu.lt/2009/07/logitech-z-5500/ ) – tai va, nebeištvėriau :D:D – sakau jamu, nes labiau jau knieti ir norisi jas turėti, o tai bo dar būsiu nelaiminga žmoguva… Na o juk nelaimingu būti yra griežtai draudžiama(o dar mokslininkų tiek prirašyta, kaip tai smarkiai kenkia ir darbo efektyvui ir t.t.)…

Tai vat aš jomis džiaugiuosi jau savaitėlę gerą, kartu su Creative Sound Blaster X-Fi Titanium Fatal1Ty Champion:

Creative X-FI Titanium Fatal1ty Champion Edition

Ji laikoma pačia geriausia, šiuo metu rinkoje esančia, kompiuteriui skirta garso korta – ir išties, lyginant su integruota garso kortą, ir X-Fi Titanium Fatal1Ty – skirtumas kaip diena nuo nakties. Visų pirma – papildomas aparatūrinis garso stripinimas ir daug didesnės kortos galimybės tikrai leidžia išgauti tuos 109 db, o integruota vargiai ar vos 90db. (Tiems kas nežino, tai db – reliatyvus eksponentinis dydis, t.y. (2db != 2×1db).

Taigi, ši garso korta, kartu su Logitech Z-5500 (dievinu jas dar ir dėl LCD ekrano valdymo dėžėj ir nuotolinio pultelio), kurios šiuo metu yra laikomos geriausiomis rinkoje esančiomis kompiuteriams skirtomis kolonėlėmis(berods vienintelės turi skaitmeninę išvestį), bei galingiausiomis savo 5.1. kompiuterinių kolonėlių serijoje (505W RMS, 1,01 kW PMPO, 8 Omai @ 100Khz, >115db max., norm. 100db), yra fantastinis tandemas.

Ir kaip aš džiaugiuosi kad nereikia sėdėt gyvenant butuke kokiam nors, kur per šią savaitę turbūt būčiau bent 5-etą kartų nuovadoj pabuvojęs..  Dabar – subą ant maxinumo, satelitus į lauką nukreipi, pradarai langą ir susišnekėt kieme nebeįmanoma :D, visas rajonas skamba :D:D.

Išpakuojam Z-5500

O štai ir pats žvėriukas:

Logitech Z-5500, Max. SPL > 115db (norm. 100db), 8 omai @ 100 Khz, 505W RMS, 1,01kW PMPO

 —

Tai tiek va .

Kadangi turėjau keletą nerealių reikalavimų lapotopui:
- Plonas
- Be dvd įrenginio
- Tik 13.3″ colio
- Pakankamai galingas (jokių celeron, 2 branduolių)
- Su baterija galėčiau dirbti ne mažiau kaip 5 valandas
- Svoris būtų 1.2-1.4 kg.
- Žmoniškas webcam’as – 1.3 – 2Mpix.
- HDMI jungtis. Kad nereiktų kaskart USB flash’o į LCD teliką kišti.
- Jeigu jau legalios OS pirkimas yra neišvengiamas dalykas, tai jokių gyvu tai nebus VIŠTA.

-

Galiausiai tokį gaminį pavyko rasti Lenovo gamoje:

Lenovo U350

Tiesa, gavęs tai ko noriu, užsinorėjau daugiau. Todėl nusprendžiau paaukoti 400 gramų, ir nors ir nebetilpau į 1.3kg svorį, tačiau pasirinkau variantą su dvigubai talpesne baterija – maksimalios talpos, kuri statosi į šį laptopą.

O dabar geriausias faktas, lėmęs tokį mano apsisprendimą:

Pasak gamintojų, su 8 celių baterija, nešiojamas kompiuteris be pertraukos atjungtas nuo tinklo gali dirbti iki 10,5 valandų.

Todėl mano pasirinkimas išmainyti 5 valandų darbo maksimalią trukmę į dvigubai ilgesnę – 10 valandų visų pirma rėmėsi ta idėja, kad absoliučiai nebereikės nešiotis maitinimo laidų, kas būtų su dvigubai mažesne talpa, todėl bendras svoris turėtų būti net mažesnis.

Taip pat pasirinkau maksimalius kitus parametus:

Vietoje vieno branduolio Intel Pentium SU2700, pasirinkau kur kas padoresnį variantą – Intel Pentium SU4100, kuris jau apginkluotas visais dviem branduoliais – poros šimtinių toks primokėjimas, mano nuomone buvo tikrai vertas (apie šio loptopo variantą su Intel Celeron ULV743 aš net nevertinu kaip kompiuterio).

Taip pat be abejonės – 3 GB DDR3 1066 Mhz atminties, vietoje standartiškai statomų dviejų.

Bei žinoma – turiu poreikių kietąjam diskui, todėl nei 160GB nei 250GB variantai manęs netenkino – mačiau didelę prasmę papildomai primokėti už maksimalų gamykliškai statomą HDD – 320 GB.

Na ir webcam’as – šį kartą lenovo nepasišiukšino – 1.3Mpix webcam’as suteikia puikią kokybę video konferencijoms.

Iš papildomų privalumų turbūt būtų HD LED WXGA ekranas. Kaip žinia, būtent LED LCD televizoriai yra žymiai taupesni net ir už standartinius LCD, kadangi led diodais skleidžiama šviesa suvartotoja daug mažiau elektros energijos. Tiesa, tų LED kiek žinau būtų tik iki ~40 proc., ir tai visvien yra LCD monitorius. Anyway, tai turi prasmę budėjimo trukmei.

Na ir pabaigai, šioks toks presentation’as:

Peržiūrėjau nemažai laptopų, ir tų kurie tinka man, arba nėra Lietuvoje, arba kainos kosminės – soory, bet mano nuomone, mokėti už 13,3 laptopą po 6,5 – 7 tūkst. litų yra per daug. Normali padoraus laptopo kaina yra 2,5-4 tūkst. litų, bet tik jau ne 7 tūkst. litų.

Tie visi kurie kainuoja po 1400-2000 Lt 95 proc. atveju būna ARBA TRIPERIAI, arba IŠKASTRUOTI normalių modelių variantai.

Kaip pavyzdį pateikčiau mano paties laptopo alternatyvą su Intel Celeron ULV743(1 core, 1.3Ghz, 1MiB L2, nėra Intel64 palaikymo) procesoriumi – man apskritai kyla tuomet mintis, kas per protas turėtų būti kad įstatyti tokį procą vietoje Pentium SU4100(2 core, 1.3Ghz, 2MiB L2, Intel 64, be Intel VT(Virtualization)*) ar Core 2 Duo SU 7300 (2 core, 1.3Ghz, 3MiB L2, Intel 64, su Intel VT).

Pagal visus dėsnius Celeron variantas negalėtų dirbti 64bit-OS’e, o SU4100 nepalaikys Windows 7 Professional esančio “Virtual Win XP SP3″ režimo(na bet manau apsieisiu ir be jo).

Dar, jeigu kažkas pagalvoju kad naujuose netbukuose(Pentium SU/C2D SU ir pan. procesoriai yra statomi į galingiausius netbukus, ir “nebook destroy” notebookus) esantys Pentium Su procesoriai yra iš kitos eros nei C2D SU, tai tai pagalvoję klysta – abu pagaminti Penryn architektūros pagrindus, skirtumai tik du – Virtualizacijos nepalaikymas ir 1MB mažesnis L2 cache’as. Kadangi Lietuvoje tokio Lenovo kompiuterio, kuris turėtų C2D SU7300 CPU nebuvo, tai pasirikimo kito ir nelabai buvo.

Ok, užteks apmąstymų…

‘Gąsdino pasaulį baisusis megztukas, pakol sulaukė pagalbos iš dėdulės Bilo ir viso softmikromafijozo.’

Man galima, jam galima, o tau ir negalima – nes tu gali būti potencialus piratų laivo kapitonas, o aš turiu tokį galingą Shidomicro Softerizo užnugarį. Tooookį galingą, kad negaila samdytis visokių peliūkščių iš “Baltic Law”… Ah, taip… Money does everything…

Parsidavėliai teisėjai… išsigandę spaudimo… Taip uždarykit viską – tik nesuvokiam kad uždarydami vietoje padėjimo kenkiame sau… Kožnas vartotojas pradės vengti duoklėmis apmokestintos produkcijos vartojimo… Ir tada – tiek didieji siaubai ir baubai, patys žlugs savaime…

O tai tai belieka palinkėti sėkmės K. Ermantui ir visam LM staff’us… Kad nesibaigtų taip kad baigėsi su TPB… Įlanka liko, o gyventojų joje – nebe… Ir dar limoninės baudom ir tiurmom apkarstė…

Ech tas pasaulis… Kvailas kvailas ir dar kartą kvailas tas oligarcho ir visokių kitokių archų požiūris… Matau kas už kilometro, bet atsakymas gi visai prieš nosį… Deja, ne jų pasipūtimui tą atsakymą sužinot, ar juo labiau suprasti…

Visai netikėtai, o gal ir tikėtai, besiruošdamas egzaminui, pastebėjau kad parašiau pagrindus dar vieno konspekto relyzui. Kadangi daug darbo plunksna buvo padaryta, nusprendžiau tą perkelti į PC. Tiesa, OCR’as, net su LT char’ais, normaliai mano ranka rašyto teksto į wordinį taip ir nesugebėjo konvertuoti, tai teko viską vesti klaviatūra. Papildomai dar ir uždavinių sprendimus pateikiau.

Tad, visus ką domina grafai, galės gilintis į kelias dešimtis lapų.
Aišku didžiausias malunumas yra tada, kai tavo rašomi konspektai kam nors tikrai padeda kažką suprasti ar išmokti. Na, o kadangi tokio ligi šiol apskritai nebuvo – buvo tik didelės storos knygos, kur būtinos esmės dalis sudarė labai mažą procentą, tai dabar tai nebeturėtų užsilikti. Todėl reikia tikėtis, kad naudos iš jų kažkam tikrai bus

Skelbiam – January 28-th – the days of graphs (G.T.) .

Kaip čia taip įvyko, kad jau 3 valandas, kaip tik prieš egzaminę, klikinu ir negaliu patekti į studijų toolsą, aka fakulteto SA wiki. Kažkas pasielgė labai klastingai ir matyt servą nujungė iš išorės, arba iš vidaus koks pavydus kolega, arba dėstytojas koks nukirpo SA kompų kabelius . Išvada viena, kas gavo tas gavo ir turi iš kur mokytis. O kas negavo – baronkos skylę graužti turi dabar. Gerai, kad brauzerio kešo nevalau, o tai ir aš būčiau tarpu tų, kurie F5 klikina . Aišku yra Google kopijos kai kuriems puslapiams ir webarchive .org , bet aš į tokius saitus vilčių daug nedėčiau.

Tik tiek, kad dar viena prielaida, kad kartais internetu negalima visiškai pasitikėti, bet jau šiomis dienomis. Prisimenu, darydamas anglų prezentaciją apie Cloud Computing’ą su kolega diskutavom šiuo klausimu, apie būtent tokias situacijas.

Na bet visgi dabar tik 2010, vis dar netobulumo amžius. 2030 šį pasisakymą bus galima persvarstyti.

Bet iš esmės – “ir nutik tu man taip, kad būtent per sesija, būtent egzamino išvakarėse, dingtų ryšis su beje didžiausia studentų studijų krypių, mūsų fakultete, literatūrine, bei pavyzdžių(egzamino, programų etc.) saugyklą)…”

Dar po to toptelėje mintis – būtų bajeris, kad SA wiki’io niekas DB kopijos nebūtų pasidaręs. O turinti mūsų SA atstovybių bruožus, ten web’ai su visom duom. bazėm labai mėgsta dingti. Na reikės kita semestra pasidaryti meškos paslaugą, ir išsiaiškinti, ir jeigu taip yra, tai bent jau pasidaryti kopiją viso to wikio… Nes ir pačiam pikta būtų sužinojus, kad visa tai, ką rašai vardan to, kad padėti kitiems – ateinančioms kartoms, kaip atsilyginimą praėjusioms kartoms, už jų suteiktą ir parašytą medžią, imtų ir dingtų vieną gražią dieną.

Sužinojau dar vieną dėsnį – atsibusti 6:56, be žadintuvo, ir jaustis išsimiegojus, pasirodo yra įmanoma .

Gavosi taip, kad po visų naktinių darbų, bei ruošimųsi egzaminams, vakar vakare sėdėdamas prie PC ir pulteliu junginėdamas kanalus, kažkokiu būdu, 20:30 sugebėjau nuropot iki lovos. Po to vaizdas dingo. Ir kažkaip net pačiam neįtikėtina, bet visgi sugebėjau atsikelti tokiu laiku, kokiu nesugebėjau per paskutinius 5, jei ne 10 metų(na bent jau neprisimenu, kad būčiau tai padaręs nors kartą ankščiau be žadintuvo).

Net ir atostogaujant kaime, kur tarsi įprasta dienos pabaiga yra tarp 21-22 valandos, tokių rekordų gerinti nepavyko – geriausi rezultatai būdavo ~7:50-8:10 .

Va taip va.

Kaip visi mus myli per Kalėdas. Oj kaip myli… Ypač įmonės, visokios pažinčių svetainės kur kadaise galbūt apsilankei ir kitokio plauko sveikintojai… Taip, atspėjote, kalbu apie savo produkcijos brukalų(angl. spam) siuntimą iš Lietuvos bendrovių.

Dar ne vienais metais manęs taip nemylėjo uab’ai, ab’ai, hujabai ir visokie kitokie krabai…

O kad būti visiškai sąžiningu, ir bent nors kiek paviešinti šią informaciją internete, su mano naivia idėja kad galbūt kadanors šitie spameriai bus nubausti už neprašytus brukalus, ar bent jau toks neigiamas įrašas bloge, galbūt turės nors kokios įtakos žmonėms nesirinkti tos bendrovės paslaugų(pvz. “Interneto Vizija”), o pasirinkti alternatyvią(kuri nesiremia brukalų siuntimo politiką)

Taigi, pradėsiu.

1 GRUPĖ: MOBILE-BOMBERIAI

Visų pirmą mane labai myli omnitel ir bitė+ konsultantės. Kadangi telefonas registruotas kitos lyties vardu, tai visai nenuostabu, kad bitė+ taip myli Tele2 abonentus, niekur neviešinančius ir nedalinančius savo asmeninio telefono numerio(būtent dėl to esu tikras, asmeninį numerį duodu tik draugams, apie darbo telefoną čia nekalbu).

Ir šią tendenciją remiantis tuo ką žinau ir iš pažįstamų žmonių, pora kartų didesnė tikimybė kad Jums paskambins iš konkurencinės bendrovės, jeigu telefonas bus registruotas merginos, o ne vyro vardu(aišku logiška – procentaliai didesnė tikimybė, kad vyras gali kreiptis į atitinkamas institucijas, nei pasiplepėjimų draugė(būtent tokį įvaizdį manau stengiasi sudaryti konkuruojančių operatorių konsultantės(nė karto nebuvo atveju kad skambinantysis būtų vyras )).

Parsidavusios mūsų tos lietuvaitės… Tik man smalsu, kaip tokie žmonės dar gali po to didžiuotis savo CV įrašę ‘5 metų darbo patirtis spaminant(emailu ar telefonu)’.

Taigi – per paskutinį mėnesį:

Bitė+ konsultantė paskambino 2 kartus, abu kartu pokalbį pradėjus nuo kandžios replikos antrasis sakinys buvo labai nuspėjamas:

“bet gi Jūs nežinote kokį gerą pasiūlymą mes galime Jums pasiūlyti”

Ir praeitais metais, ir šiais metais, po pareikalavimo nebeskambinėti mane ‘įtraukė’ į sąrašus žmonių, kuriems daugiau nebeskambins. Manau sėkmingai įtraukinės ir dar pora dešimtmečių …

O paklausus kokiu būdu gavo mano telefono numerį, visą laiką atsakymas – “Jų kompe veikia random(860000000,870000000) funkciją”. Bet funkcija turi gravitacinės kreivės nuokrypį ties mano telefono numeriu, todėl vis ‘netyčia’ išrandomaizina mano numerį, o jokių ‘spam-number-listų‘ jie nesaugo ir neturi(sure boss, I believe u )

Su omnitelio skambučiu buvo analogiškai – į metus prieš šventes paskambina po kartą, ir kiekvieną kartą mano numerį išbraukia iš sąrašų.

————————-

2 GRUPĖ: SPAM-BOMBERIAI

Tarp priklausančių šiai kategorijai, mane labiausiai mylėjo:

Autogidas.lt (grd. 18d):

Tiems, kurie užkuria savo automobilį, Autogidas.lt[URL] pataria, kaip saugiai vairuoti <…>
Tiems, kurie neužkuria savo automobilio, Autogidas.lt siūlo išrinkti naują[URL] arba konsultuotis forume[URL]

netasiliko ir jų konkurentas:
Autoplius.lt (grd. 22d.)[iš (eta) plius.lt]:  “.. bla bla bla [URL] bla bla bla [URL] …”

EVP International(mokėjimai.lt) (grd. 23d.) [iš (eta) evp.lt]:  Neįgrūdo url’o… Ir dar palinkėjimas tos su aiškiom užuominom:

“palinkėti laimės, <..> gerovės ištisus metus, … turėti tokį ištikimą partnerį, <..> visada prisimenama Jus, <..> mūsų laimėjimai neatsijami nuo Jūsų.”

DuomenųCentras.lt(grd. 23d.):

Šitie atsiuntė linką į JŪTŪBĄ: ” Kalėdinis Rudolfo sveikinimas ”

Ojej(!), elfas rudolfas online, kokią kūl kepurę tiuninguota pas jį, neonkių visokių pridėta mirksi. Kažkodėl klipą bežiūrint iškilo vaizdinė asocijanciją su lanva pirmininku(kalbu apie tą foto kur po internetą plačiai paplitusi su title “jis tikrai pumpuoja neleegaliai” )

Fortakas.lt(grd. 23d.) (nuo (eta) a.besita.lt ):

Daugiau gerų pasiūlymų: www.BLE BLE BLE.lt [URL]
Gerbiame privatumą ir laiką, tad atsiprašome, jei tokio pobūdžio informacija Jūsų nedomina

Aš tikiu kad jie ‘gerbia’ mano privatumą, ir siunčia pasiūlymą privačiai – į emailą. Tačiau kaip spamo siuntimu jie gerbia(taupo) mano brangų laiką(? ). Kai man reikės kokio switcherio ar atmintinės aš Jums paskambinsiu(never ). Tegu pirma atsako už visas garantijas kurias atėmė iš klientų savo firmos rebuild.

Pažintys.lt(n laiškų visą gruodžio mėnesį): šitie jau užpisę iki gyvo kaulo(atsiprašau už kalbinės kultūros stoką mano leksikone). Nesuskaičiuojamą kiekį spamina. Ypač pažintys.lt MĖGSTA priminti kad @pažintys.lt mano inbox’e sėdi daug neperskaitytų laiškų(jeigu jie būtų sąžiningi, tai parašytų ‘nė vieno neperskaityto laiško nuo draugų, bet 66 neperskaityt laiškai nuo spamerių, kurių gausu pažintys.lt, ir kuriuos jie propaguoja).
Dar ir dovanų gavau, kurios buvo mano ‘life-dream’(atsiprašau sąskaitos limito siekimo vergų, bet esu skūpas ir tokiems portalams kaip pažintys.lt nenusiunčiau nė vieno lito ):

Nepamiršk padovanoti dovanėlių pazintys.lt[URL] portale esantiems draugams!
Tam reikalui dovanojame Tau 15 kreditų .

Aistros Masažai (grd. 24d.) (‘Toma’, nuo (eta) aistra2010.lt ) :

Įtariu, kad būtent pažintys.lt dėka mane įtraukė ir į “aistros masažų” klientų sąrašą(nors ten niekad nesiregistravau). Gavau ‘ypatingą’ pasiūlymą. 50 proc. discountą striptizui(kaip tos mūsų lietuvaitės nusipiginusios, jau ir ‘discount’us’ galima gauti. Įdomu, gal ir derėtis įmanoma. .) bei 10 proc. nuolaidą masažui(ej kodėl masažui tik 10, o striptizui visi 50 proc. , matyt visiškos plaštakės labiau į nuolaidų programas linkusios ).

Ir man apskritai keista, nuo kada kalėdos tapo striptizo ir visokių intym. paslaugų laikotarpių. Kartais nėra laikoma, jog kalėdos yra šeimos ir giminių šventė (?). Na nežinau kaip kitiems, bet man asmeniškai pagalvojus apie Kalėdas į galvą pirmiausia ateina 3 dalykai – eglutė, kepta žąsis ir geri tv filmai. Na matyt būsiu tapęs senamadžiu…

—————————-

Kita dauguma į spam folderį pakliuvo, arba tai buvo nieko vertų tinklapių reklama(reklamos savo blogo įrašu jiems tikrai nedarysiu).

Įdomi pastaba. Nei besita.lt, nei aistra2010.lt domenai neegzistuoja. Nejaugi jie kažko bijo, pvz. atsakomybės už savo spamą (?)

Prie to pačio – ant trijų raidžių gali eiti ir visos tos ‘konsultantės su teleloto bilietėliais maximose‘ savo biustu blokuojančios mano galimybę tiesiogiai be kliūčių išeiti pro parduotuvės duris jos neperlipant.

Baigiau.

Prieš kelis mėnesius maniau kad apie XML’ą žinau didžiąją dalį ir ten nieko naujo būti negali. xml.gz kūrimus/eksportavimus/nuskaitymus laikiau sudėtingesne užduotimi.
Tačiau, kaip sakome, technologijos ir reikalavimai vietoje nestovi.

Todėl visai nenustebau gavęs requirement listą su reikalavimais:

• Įsisavininti ir tinkamai panaudoti SOAP duomenų perdavimo šifravimą vykdant prisijungimus per XML.
  Pilnai įsisavinti Amadeus sistemos sąsajos kvietimus ir panaudojimus.
• Suprogramuoti ir automatizuotai įvykdyti(sheduled cronjobs) P.N.R.(part of <– CRS) transakcijos importus automatizuotų modulių pagalbą.
• Naudoti GDS sitemų gražinamą informaciją tiesioginės transakcijos būtu.

* Tiems, kas nežino:
PNR - Passenger Name Record
CRS – Computer reservations system
GDS – Global Distribution Systems

Dar vienas dalykas kuris mane kiek nudžiugino yra tai, kad vis dėl to iš universiteto naudos kažkiek yra. Iki universiteto UML diagramų paišyti ir jų skaityti tikrai papildomų pastangų mokytis nedariau. Turėjau galima sakyti tik pačius pagrindus, būtinus suprasti reikalavimus.

O štai dabar jau turbūt gerą pusmetį pastebiu kad visi projektai kuriuos kuruoju/programuoju ar dalyvauju realizuojant/programuojant eina su milžiniškomis *.pdf dokomentacijomis:

• prieš metus-pora 80 proc. atvejų jos būdavo 1-5 A4 puslapių dydžių, be UML diagramų, ir tik 20 proc. turėdavo primityviais diagramas, būtinas suprasti reikalavimams.
• pastarąjį pusmetį dokomentacijų dydžiai vis augo jau geometrine progresije. Ir pastaruosiuose projektuose vien dokomentacijoms perskaityti reikia skirti keleta dienų, kadangi jų dydžiai pradėjo viršyti 100-140 puslapių.

Na ir čia jau turbūt nenuostabu, kad visi tie ‘docummentation’ai kupini sekų, būsenų, ER, klasių(class), veiklos(activity), objektų(objects) ir netgi diegimo(deployment) diagramų.

Todėl dabar jau turbūt užtikrintai galiu sakyti, neįsisavinus UML’o praktiškai nieko stambesnio nesuprogramuosi, nes requirementus ir realizaciją aprašo matomai specialūs UML ‘profai’, kurių atrodo kiekvienoje stambesnėje įmonėje yra net po keletą.

Na o iš viso to seka, kad funkcinis programavimas tampa praktiškai neįmanomas norint teisingai realizuoti reikalavimus. Viskas praktiškai seka tik per objektus.

———-

Python:

Vis dažniau pastaraisiais mėnesiais į mano valgiaraštį patenka prieskonis ‘Python’. Todėl visai nenustembu kad Gūglas gražina 28 milijonus rezultatų su fraze ‘Python VS Php’.

Vienas žmogelis kaip argumetą ‘why the php is the greatest programming language in the world’, pateikia šias eilutes:

$a = 'var'; $b = 'iable';
$variable = 'var';
echo ${$a.$b};

$filter = array("name", "email");
foreach($filter as $v) $$v = $_POST[$v];

Šaunu, ar ne? Nedaugelis programavimo kalbų gali pasigirti tokia realizacija

Pitonu paskutinės dvi eilutės būtų realizuojamos taip:

post = {'name': 'ijoshua', 'email': 'spam@example.com', 'extra': 'data'}
filter = ['name', 'email']
for k in filter: locals()[k] = post[k]
print name, email

Kuri programavimo kalba yra geresnė, atsakymai ir ginčai turbūt būtų beprasmiai, tačiau bendrai ką pastebėjau, tai, jeigu žmogus programuoja Php, jis yra linkęs po kiek metų išmokti ir Python(o jeigu tiksliau, tai Ruby on Rails programavimą, na bet Python turbūt būtų geriausias jų atstovas). Ir būna nemažai atveju netgi taip, kad tas programuotojas pereina nuo Php į Python.
Tačiau visi Python’instai kažkodėl labai dažnai pasisako prieš Php, ir nė nebando pažinti šios programavimo kalbos subtilybių.

Python(ir viso ruby on rails) privalumas yra tas, kas jis pasižymi geresniu skaitomumu nei Php. Ten nebėra kabučių print’e, kabliataškių eilutės pabaigoje, nebeliko ir laužtinių skliaustų {}. Praktiškai kodas turėtų išties gebėti būti rašomas ir skaitomas greičiau. Bet ne visada praktika atitinka tikrovę.

Tačiau,

• Python’as turi kur kas ribotesnį funkcijų sąrašą, metodų, operatacijų sąrašą nei Php.
• Kitas dalykas, nors ir sakoma kad Python turi tokį pat gerą documentation’ą, tačiau aš visgi tikrai pastebėčiau, kad bendro internete išplatinto ‘example’ kodo, bei tutorial’u atžvilgiu, bei ypač DAUGIAKALBIŠKUMO šitiems dalykams(Php LT doc’as interneto platybėse yra tikrai didžiulis) atžvilgiu Php yra geresnėje situacijoje.
• Trečias dalykas, visgi vėl tie patys Python naudotojai pripažysta, kad Php web terpėj kai kuriais atžvilgiai tikrai yra paprastesnis – pvz. sql prisijungimu ir pan. Tačiau Python’as dar yra plačiai taikomas Desktop programoms ir sisteminiam script’inimui, ko nėra Php atveju.
• Python’as praktiškai turėjo sujungti C++ ir Php į kažką vieną, Ruby on Rails pagrindu. Kadangi Python’u suprogramuotas Jūtūbas, tai galima būtų sakyti, kad jiems tai neblogai ir pavyko.
• Php kompiliavimo/vykdymo laikas yra geresnis nei Ruby on Rails atveju, t.y. naudojant pvz. Python. Tačiau jeigu labai aktualus greitis tai tam pasitelkiamas ASM arba išvis tiesiog 0/1 kodas.

Na bet tai kol kas tik teoriją. Phyton teks išmokti iki kitos vasaros, lygiai taip pat kaip teko mokytis C# praėjusį šių metų pavasarį. Kaip sakoma nuo reikalavimų nepabėgsi – jeigu jau kartą teko rašyti WWW tinklapį C#(.NET)’u ir tą padaryti pavyko sakyčiau, kaip pirmą kartą dirbus konkrečiai su C# (.NET), tai matyt turėtų pavykti ir Phyton’u.

Na, nors projekto su Python’u end-line’as dar už bene pusmečio, tačiau jau šiandien parašiau pirmąsias 70 eilučių Python kodu. Liko dar 9930.  Aišku antrąjį skaičių primečiau kreivai iš akies, bet +-~ kažkas tokio .

Tad skirtumas tarp studentų besimokančių Python’ą universitete ir darbe matyt tiktais vienas – čia tau dar ir sumoka už tai kad tai išmoktum :).
Apie universitetines elgetos dydžio stipendijas nekalbu. Nors, tiesa sakant, turbūt per gerai pasakiau – tiksliau būtų ‘Prienų bobutės pensijos dalis išskaičiavus pragyvenimo išlaidas’. Taip, galbūt ir atsiras smerkiančiųjų, tačiau manau 95 proc. studentų pasirinktų ‘darbas+studijos(5-8 pažym.)’, vietoje ‘tik studijos 9-10 balų pažymais+stipendija’… Svarbiausiai, kad pirmajam atvejui nereiktų pridėti prie sąrašo “-X dalykų kartojimas” . Nes tada jau kuo toliau tuo labiau gaunasi ‘tas ant to’.

Anksčiau, išskyrus Asemblerio(assembler) užduotis, bei Disasemblerį(disassembler), kurio taip ir neparašiau, mokantis universitete, visad į pateiktas programavimo užduotis žiūrėdavau kaip į labai elementarius dalykus. Visų pirma dėl duodamų mėnesio terminų vien maksimaliam balui gauti, o visų antrą dėl nedidelių reikalavimo skirtumų.

Taip buvo ir su C, ir su C++ ir su Java pirmom užduotim. Tačiau dabar, praktiškai viskas pasikeitė. Faktiškai yra duodama viena savaitė naujai programai parašyti(terminai yra kas dvi savaitės, bet viena iš tų dviejų yra 95 proc. atveju esamos programos pataisymas pagal reikalautus pakeitimus).

O ir palyginus dviejų užduočių reikalavimus:

Užduotį reikia atsiskaityti iki 2009.10.26 imtinai

1. Kurios nors užduoties klasės vietoje sudaryti bent trijų klasių hierarchiją.
2. Aprašyti specifinį išvestinių klasių elgesį, perrašant reikiamus bazinės klasės metodus.
3. Bent vieną išvestinę klasę papildyti laukais ir metodais, kurių nėra bazinėje.
4. Pademonstruoti klasių polimorfinį elgesį vykdymui skirtoje klasėje.

Bei: 

Užduotį reikia atsiskaityti iki 2009.11.09 imtinai

1. Parengti parašytas klases klonavimui.
2. Vykdymui skirtoje klasėje pagaminti objektus su identiška būsena.
3. Išimtinių situacijų aprašymui sukurti savo išimčių klasių hierarchiją ir ją panaudoti.
4. Vykdymui skirtoje klasėje išimtis pagauti ir atspausdinti informatyvius pranešimus.
5. Prasmingai panaudoti static, final, static final specifikatorius kuriems nors klasių laukams ar/ir metodams.

Tikrai, kaip vienos savaitės darbui, reikalavimai tikrai gana progresyviai keliami. Ir jeigu visi universitetiniai dalykai būtų dėstomi tokiais tempais ir reikalavimais, manau nesunkiai būtų galima pamanyti besimokant ne VU MIF’e, o Kembridžo MIF’e . Ir mokslo kokybės nebūtų galima kritikuoti.

Taip, dauguma atveju tai priklauso nuo pačio dėstytojo. Šiuo atveju tikrai pasitaikė ‘programeris’ . Ir išties malonu tokiais atvejais rašyti programą, kuomet reikalavimai jai nebėra pirmoko lygmens .

Atsimenu vieno dėstytojo pretenzijas, kai parašiau programą per gudriai. Kadangi programos reikalavimas buvo rašytas Pascal programai, ir C++ buvo kaip alternatyvą, aš pasinaudojau ‘vector.h’ įrankiu ir labai lengvai realizavau programą. Tačiau visvien galiausiai teko perrašyti vector.h, t.y. pasirašyti savo ‘vector.h’ vien dėl to, kad realizuoti programos ‘tūpūmą’.

Beje, nusivyliau ir C++ universitetiniais reikalavimais. Niekas nereikavo panaudoti nei ‘template’ <T> tipo abstrakčių duomenų tipų, nei realizuoti grafinio interfeiso. T.y. bent jau primityvaus grafinio modeliavimo. Tai padariau tik savo noru ir nuožiūrą.

Ko pasekoje gaudavosi kuriozinė situacija, universitetinį pažymį ‘10′ galėjo gauti tie, kurie rašė elementarias programas.

Java programų atveju, kaip jau minėjau vienas dalykas tapo idealus – tai deadline’ai. Kas dvi savaitės, o praktiškai – kas viena. Reikalavimų progresija išties puiki. Neskaitant tūpų pirmųjų programų, kuomet atsiskaityt pirmas dvi pavyko per 30 minučių, o parašyt – tik pora dienų, nes reikalavimai joms buvo tarsi cheap-quality php tinklapio.

Mano supratimu, jeigu jau mokaisi VU, ir neva hi-end specialybėje, tai apskritai joje neturėtų būti žmonių gaunančių aukštus įvertinimus rašant žemo lygio programas. Ir reikalavimai turėtų būti ne hi-end, o labiau super-hi-end.

Nes priešingu atveju universitetas neteikia jokios naudos – gi universitetas siekia išugdyti kvalifikuotus specialistus. Bet kaip jis tokius gali išugdyti, kai ’sunkiausiai’ semestro programa ‘tenkinanti’ reikalavimus teužima vos 700 eilučių ir parašoma per dieną-dvi. Ir tokia programa gerų geriausiai teišnaudoja vos pusę programavimo kalbos galimybių.

Ir po to tokie specialistai eina dirbti į įmones. Nieko stebėtina, kad pačios įmonės po to turi inverstuoti tūkstančius į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą.

——-

Kitas aspektas – tikrai neturėtų būti taip, kad visus semestro laboratorinius programavimo darbus pavyktų atsiskaityt vos per pirmas 4-5 semestro savaites kiekvienai programai skiriant vos viena-dvi dienas darbo.

O to esmė vėlgi, kaip jau ir minėjau – tiesiog programų sudėtingumo kilimo kreivė yra kone horizontali, nors pagal Kembridžo dėsnius ji turėtų būti bent jau geometrinės progresijos arba netgi eksponentinė.

Galbūt ir tokiu atveju būtų įmanoma atsiskaityti darbus per 7-8 semestro savaites, bet tokiu atveju vienai programai mažiausiai 4 pilnų dienų gilinimosi į prog. kalbos galimybes ir jos realizacija prireiktų, ir bent jau gavęs diplomą studentas galėtų sakyti kad jis kažko vertas.

Dabar gi gaunasi taip, kad ir tas, kuris rašo 3000+ eilučių programas realizuodamas paskutine ’sunkiausia’ semestro užduotimi 90+ proc.  prog. kalbos esminių galimybių, ir tas, kuris rašo 600-700 eilučių programas, realizuodamas vos 40-50 proc. prog. kalbos savybių, gauna lygiai tokius pačius diplomus. Negana to, jeigu pastarąjam geriau sekąsi antriniai specialybės dalykai, jis gali būti netgi aukščiau už pirmąjį žmogų.

Taigi ar tame yra logikos? Manau, kad ne.

Žinoma, visada atsiras prieštaraujančių, kad reikalavimai programoms yra ‘kosminiai’.

Bet tada kyla natūralus klausimas tokiems žmonėms – ko Jūs einate į tuos universitetus?

Kitas kuriozinis dalykas – universitetuose praktiškai nedėstomas Php. O C# dėstomas minimaliai. Kas dar kurioziškiau – realybėje realūs darbo užsakymai būtent sudaro 90 proc. būtent šioms programavimo kalboms.

Tačiau itin uoliai išdėstomas ‘pascal’is’. Ir turbūt būtų išdėstytas dar uoliau, jeigu ne galimybės pakeisti pascal į C++ leidimas antrame ir tolimesniuose semestruose universitete. Tačiau visgi visi dėstytojai ‘pasikaustę paskalyje’, ir kartais gana juokinga būdavo žiūrėti kaip jie vertina ‘C++ kodą’ . O supratę, kad C++ tai padaryti be galo paprasta ir lengva atsidurdavo keblioje situacijoje – universitetiniai reikalavimai tiesiog nėra ruošiami aukštesnio lygio programavimo kalboms.

Tai tiek minčių apie mokslo kokybę Lietuvos universitetuose. Šiuo atveju, bene geriausiu laikomame ‘VU’. Skirtumas tas, kad nuo šių metų fux’ai už tai dar moka ir kelioliką tūkstančių litų kasmet . Argi ne kurioziška .

Pamaniau, pasidalinsiu mintimis ir atradimais, padarytus per tuos studijų ir iki studijinius metus.

Yra daugybė programavimo kalbų ir daugybė jų redaktorių.

Šiaip dažnai esu gana alergiškas ‘viskas viename’, bei ‘milžiniškos apimties’ programoms. Todėl renkuosi alternatyvas.

Šį kartą skip’insime, terminal’ą, ir Kubuntu, Linux 5 ir pan. pingvinus, nes visgi namuose dirbu XP langais(Windows XP SP2)

Taigi nuosekliai:

Pascal(programavimo kalba nuo kurios mane pykina).

Kompiliatorius: Free Pascal

Redaktorius(Source): Free Pascal (LT versija)

Beje LT versija yra tikrai puikiai paruošta, ir EN varianto tikrai nereikia

Alternatyvos: Senutėlis Turbo Pascal, ir dar keletas nereikšmingų

C/C++ :

Unversitete ir pan. bandys siūlyti visad matyt “Dev C++” programą, kuri mano nuomone po mėnesio darbo ja, yra tikras nieko vertas šlamštas. Ja nebent ‘makefile’ patogiau pasiredaguoti, t.y. dalyką kuris taip pat yra atgyvena(turiu omeny redagavimą pačiam)

Na arba iškart bus siūlomas maksimalizmas – Microsoft Visual Studio. 5 GB instaliuotas gigantas.

Aš asmeniškai pasirinkau: Code::Blocks (CodeBlocks) . Ši programa nėra didelė – užima vos ~100MB, tačiau tikrai yra tas ko bent jau man ir reikia. Ir tvarkinga, ir funkcionalu, ir kur kas geriau/patogiau už “Dev C++”, bei nėra tokia griozdiškai kaip Visual Studio. Be to jos kompiliatorių ir derinimo terpė labai interaktyvi, taip kad galima sakyti jog galima pasirinkti beveik bet ką.

Code::Blocks yra ir kompiliatorius ir puikus redaktorius.

C# (Microsoft’o Java arba ‘užturbintas’ Pascal’is):

Nesu didelis šios kalbos mėgėjas, bet čia be abejonės lyderis yra M$ tools’as “Microsoft Visual Studio”.

Java:

Pagrindiniai įrankiai: NetBeans, JBuilder bei Eclipse. Kol kas labiausiai sužavėjęs yra “NetBeans”, jeigu tiksliau, tai “JDK with NetBeans IDE Java SE bundle” (JDK – Java Developer Kit). Beje JDK įmanoma atsisiųsti tik iš Sun tinklapio . Download’as pilnos Java yra ~135MB, o instaliuota ~430MB, kas gal ir nėra labai mažai, bet programa tikrai gana puikiai susitvarko su mano poreikiais.

Php grupė(HTML, CSS, Php, JavaScript,MySQL DB):

Mano mėgstamiausia . Redaktorius Php sąsajai be abejonės Notepad++. Gana aiškus lyderis šioje srityje. Nors teoriškai galima būtų užleisti ir kompiliatorių, bet tai nėra prasminga.

Kompiliatorius šiuo atveju yra – serveris kompiuteryje EasyPhp . Turi puikią lietuvybę ir yra labai paprastas naudoti. Tai tarsi patobulintas WAMP atskirų dalių serverio instaliacijos procesas.

———

O dabar trumpai:

• Pascal redaktorius: Free Pascal (LT)
• Pascal kompiliatorius: Free Pascal (LT)

• C++ redaktorius: CodeBlocks (Code::Blocks)
• C++ kompiliatorius: CodeBlocks (Code::Blocks)

• Java redaktorius: NetBeans
• Java kompiliatorius: JKD with NetBeans

• C# redaktorius: Microsoft Visual Studio
• C# kompiliatorius: Microsoft Visual Studio

• Php redaktorius(+CSS, JavaScript,HTML,MySQL DB): Notepad++
• Php kompiliatorius: EasyPhp (LT)