Paklausite - kodėl neturėjo?
Atsakymas paprastas – dėl tos pačios priežasties, kodėl Microsoft metė C++/CLI  (Common Language Infrastructure) ir CLR reikalą, ir nusprendė sukurti C# programavimo kalbą. Kuri iš tiesų yra tai ką norėjo padaryti, bet iki šiol dar nepadarė SUN’as su savo Java programavimo, kalba, kartu įtraukiant geriausias C++ savybes, bei įtraukiant nemažą netipizuotų programavimo kalbų, tokių kaip Python ar Php savybių. O ką bekalbėti apie tokius daiktus kaip IronPython, SilverLight ir galų gale ASP.NET (čia QT su savo web galimybėmis yra aiškiai tvarkomas į vienus vartus kad ir kokia operacinė bebūtų ant to QT C++ ). Negana to ką bekalbėti apie kodo rašymo spartą – C++ VS C#, pirmiesiems reikia galvoti apie visokius headerius, neduok dieve nesukurti rekursijos, kai vienas į kitą kreipiasi, nes atsiras begalės problemų (tiesa, Nokia su savo QT C++ šią problemą bandė spręsti naudojant Signals ir Slots, ir tai iš tiesų padeda bent jau kažkokį apps’ą parašyti, tačiau nesprendžia reikalo iš esmės).

Taigi rezultate turime Nokia ir Windows Mobile 6.5, kurią Microsoft’as pakeičia Windows Phone 7 kultas, kuri turėtų būti naujasis stebuklas ant C#’o. Tiesa pagal dabartinius feature’sus, nepaisant to kad MS C#’u koduoti žymiai patogiau, lengviau, greičiau ir maloniau, nei  QT C++, o Visual Studio 2010  >>>>>>> Nokia QT 4.7, bet pačio
Symbian^3 VS  Windows Phone 7 palyginimas 2011 metų vasariui buvo toks:

* Greitis panašus

* Resursų sunaudojimas irgi panašus (Android’ui reikia 2 branduolių ir 1,3 Ghz norint išgauti maksimumą, Symbian’ui užtenka vos 1 branduolio ir 600 Mhz, kas kartu reiškia ~2 kartus mažesnius poreikius iš telefono baterijos).

* Windows Phone 7 šiuo metu nepalaiko Multi-tasking’o, Copy-Paste, background services ir kt,. o Symbian^3 visą tai seniausiai palaiko. Nemažai iš šių trūkumų turėtų būti pašalinta iš WP7 šiuo metų pabaigai, kuomet turėtų pasirodyti pirmieji Nokia WP7 telefonai.

—-

Symbian^3 operacinei sistemai, Nokia, deja, tesugebėjo išleisti kol kas tik 4 telefonus: Nokia N8, Nokia C6-01, Nokia E7-00 and Nokia C7-00 .

Naujasis Nokia N9 turėjo būti pirmasis tobulusios MeeGo OS atstovas, su pašalintais visais N8 trūkumais, bei tomis pačiomis ir geresnėmis tech. specifikacijomis kaip ir N8, bet visas šitas reikalas tapo discontinued po to kai Nokia šių metų vasarį paskelbė pereinanti prie Windows Mobile 7 ir atsisako savo operacinių kūrimo, kartu atleidžia tūkstančius produktų, pereina iš Open-Source į Closed-Source, ir gauna ribotą galimybę šiek tiek modifikuoti Windows Mobile 7 OS savo kompanijos ribose Suomijoje.

Taigi visi tie, kas laukė Nokia N9 taip ir liko nieko nepešę, ir tikėdamiesi kad įsigyti Nokia N8 neverta nes greitai pasirodys Nokia N900 liko išvis be išmaniojo telefono .

Netgi buvo nuotraukos pasirodžiusios internete naujojo Nokia N9:

Nokia N9

 Iškart galime jį palygti su Nokia N8:

Nokia N8

Kas dar geriau Symbian’ui ir Nokia N8 šiuo atžvilgiu yra tai, kad, kadangi Symbian^3 operacinė išleista ir produktai su šia operacinė taip pat, tai Nokia paliko nemažai žmonių prie šios OS support’o, t.y. kartu ir bugfix’ai, update’ai šiai OS ir t.t., o Maemo developeriai buvo arba gražinti prie Symbian’o, arba išvis atleisti, arba perkelti į kitas pareigas. ).

Neaišku kaip yra su QT QML projektu, kas yra kone Javascript+CSS geriausios savybės, tik kad juo rašomos programos skirtos Symbian^3. Čia apps’as rašomas ~10 kartų greičiau nei su originaliu QT C++. Tik šis dalykas dar neturi finalinės versijos, tad ne viską galima su juo sukurti. Jeigu QML’ą Nokia išbaiktų, tai ir appsų kūrimas, skirtas Symbian^3 telefonams taptų begalo paprastas. Iš tiesų tai QML’as yra Framework’as ant QT C++, kaip QT C++ yra framework’as ant orginalaus ISO C++. Ir beje QML išties nerealus dalykas, man beje labiausiai patikęs iš Nokia sukurtų programavimo produktų.

Taigi iš ‘greit žūsiančio’ produkto Nokia N8 ir Symbian^3 rodos tapo ilgalaikiu ir supportinamu produktu, ir šita situacija nuo Nokia N8 paskelbimo 2010 pavasarį iki 2011 pabaigos panašu kad ir išliks ). Na o Nokia N8 atgyvens normalų bent 1,5 metų gyvenimą, ir turint omenyje rinkos ir technologijų spartos tendencijas, bus pakeista laiku, o ne anksčiau laiko . O visi Nokia N8 savininkai prisimins turėję puikų telefoną.

Ir apskritai, aš nesupratau daugelio stumimo ant Symbian^3 ir Nokia N8 argumentų. Taip, apps’us rašyti išties yra sunkiau nei Android’ui(Google version of Java) ar WP7 (Microsoft’s C#), tačiau nepasant to Symbian^3 operacinė išties buvo funkcionali:
A-GPS, WLAN 802.11n palaikymas, HD video palaikymas, Flash palaikymas, FM radijas, Multi-tasking’as, Background-services, Multi-touch ir t.t.

O pats Nokia N8 mano nuomone apskritai buvo geriausias telefonas rinkoje pagal mano poreikus:
manieji koncentruojasi į kamerą, diktofoną, fotoaparatą, USB 2.0/3.0 ir HDMI jungtis, GPS palaikymą, WIFI 802.11n prieigos buvimą, FLASH palaikymą, radiją ir multitaskingą.
Visą tai Nokia N8 turėjo, negana to ir 16GB vidinę atmintį, kas irgi darė praktiškai visus Android telefonus, o dėl perdavimo tarp PC<->Nokia N8 per mini USB spartos, man iki šiol neprireikė įsidėti microSDHC 32GB flash atminties kortelės, kurią turėjo palaikyti šis telefonas, sumoje leidžiantis turėti visus 48GB )).

Įdomumo dėlei pasakysiu kad į Nokia N8 vidinius 16GB telpa ~2 valandos video klipas HD kokybe MP4 HD formatu @25fps filmuotu šiuo telefonu.

Neaišku kaip bus su MicroSDXC (SD eXtreme Capacity) palaikymu Nokia N8, kas yra ‘upcoming’ standartas, apimsiantis teorinę 64GB->2TB microSD kortelių gamą(kolkas SDXC serijoje yra žinomi tik du modeliai 64GB ir 128GB, ir ‘microSD’ grupėje jie dar kol kas nepreinami, tą galima padaryti tik nesumažiname SD dydyje). Tačiau net jeigu Nokia N8 to ir nepalaikytų, manau per metus gerokai atpigsiančios 32GB microSDHC kortelės man pilnai manau užteks iki šio telefono, kaip pagrindinio mano aparato rankose, vartojimo perleidimo kitam aparatui. O šis daiktas manau dar metus užsibus pas mane, nes KAMEROFONU srityje Nokia N8 padarė progresą TIK VAIZDO FILMAVIME lyginant su mano turėją EX’serija – Samsung SGH-G800 ir SGH-G810 (Symbian S60V5, 5Mpix FOTO, 3x optinis artinimas, MAKRO režimas, vaizdų atpažinimas, vaizdo stabilizavimas ir VGA (640×480) filmavimas 30fps greičiu, kas irgi nebuvo taip jau prastai).

Beje dar vienas idomus faktas – su savo 3 kartu didesniu lešiu, ir rimčiau atrodančia optika Samsung SGH G810 nuotraukos 5Mpix sveria 2,2 -> 2.9MB, tuo tarpu Nokia N8, su savo 12Mpix vaizdais nuotraukas tepagamina vos 1.6-2.2MB. Visai kitas reikalas su video filmavimu, čia jau įdomiau – 8 minutės judančio vaizdo filmavimo vidutiniškai užima ~1GB vietos telefone .

Ir nenuostabu, HD filmavimo kokybės iš Nokia reikėtų pasimokyti daugumai kompanijų, tame tarp ir Samsung, būsimiems Apple produktams, Sony Ericsson ir kitiems.

Dar kažkokie gandai buvo kad telefonas laggina ir kimba. Tai pasakysiu – aš asmeniškai jokio lago nejaudčiau, telefoną perkroviau per pusmetį gal kokius 6 kartus, kuomet nenorėjo užsidaryti atidaryti apps’ai, kas neva laikoma kibimu. Galbūt kartais jis truputi ilgiau sekunde ar pora atidarinėja kokį tai dalyką, tarkim kamerą ar GPS, tačiau kad tai ‘lėtas’, ‘lagginantis’ daiktas to nepasakyčiau.

Apie ‘bateriją laikančią 1 dieną’ – tai irgi tik gandas, telefoną aš kraunu vidutiniškai kas 4-5 dienas. Ir per pusmetį niekas nepasikeitė.

Vienintelis kvailesnis dalykas yra tai, kad jeigu ekrane yra vienintelis teksto laukelis, jums visvien pirmiausiai reikės ant jo bakstelėti kad galėtumėte įvedinėti tekstą.

Na o bene geriausias dalykas yra šio telefono kaina. Vos jam pasirodžius, šį telefoną buvo įmanoma įsigyti už maždaug 1250 litų, salonuose kaina buvo 1600-1700Lt, kas yra žymiai pigiau nei Apple iPhone4, ar Samsung Galaxy S + 16GB microSDHC kortelė. Abu pastarieji variantai tuo metu būtų atsieję po bemaž 3000 lt ir abu telefonai buvo smarkiai prastesni mano poreikių atžvilgiu – tai vienam ar kitam trūko WIFI 802.11n standarto, tai HD filmavimo, tai 12Mpix kameros.

Dar beje, teko pabuvoti stažuotėj ir konferencijoje/seminare kompanijoje Nokia, tai nuo šiol turiu naują kokybės standartą kaip turėtų būti organizuojamos stažuotės, konferencijos, seminarai… Lietuvos visiems AB’ams labai labai labai toki iki to. Pradedant tuo kad už viską sumoka Nokia – pietus, pusryčius, vakarienę prabangiame restorame, aprūpina reikiama įranga – kiekvienam dalyviui seminare nors ir po 2, kad ir Nokia N8 telefonus visoms konferencijų dienoms, svarbu bele prieš išvažiuojant atiduoti, tiek iš Nokia apmokamų tarptautinių kelionių, tie padoriais pranešimų skaitytojams, tiek normalia praktika, su visu softu etc. Na vnž, net ir mūsų Omniteliui, Bitėj ar kitiems stambiems AB’ams Lietuvoje labai toli iki to, ir man tiesa sakant dabar jau labai booring būtų šių kompanijų seminaruose būti dar kartą.

Durnesnės (NE)programavimo kalbos neteko matyti.

Taigi, pasinerkim į PSI aukštumas…

Kadangi tai jau, jeigu neklystu, 3-iasis mano konspekto relyzas, tai kokybės kartelę šį kartą buvo užkelta žymiai aukščiau. Konsultuotis teko ne tik su nekalbiais vadovėliais, bet ir kalbiais algoritmų ir logikos dėstytojais .

Žinoma, sugebėjimais prilygti šių dalykų dėstytojams nėra taip jau lengva, tad prisiminus grafus, ir daug raudonos tušinuko spalvos, galima drąsiai daryti išvada, kad dėstytojų pagalbos dėka(kurie šiais laikais dažnai patys yra labai vangiai judantys ir nenorintys įdėti jokių pastangų į mokslo kokybės gerinimą), galima paruošti konspektus, kurių aš net jau ir pats nebevadinčiau konspektais, tai jau greičiausiai tampa pilnaverčiais literatūriniais leidiniais aukštųjų mokyklų studentams(tiesa, kalbu ne apie kiekviena konspektą ar konspektėlį, kurie tokie ir yra).

Tai tiek.

Kadangi žinau, jog čia kartas nuo karto apsilanko ir mano bendražygių kopiančių į tą patį studijų olimpą, tai jeigu jau taip nutiko, kad dar tik ketinate įkopti į AlgoritmoVerestą, tai skelbiu žinią apie pasipildžiusį algoritMozės literatūros sąrašą.

Na ir kaip sakoma, geriausia dovana už atliktą gerą darbą – tai laimingas egzaminą išlaikęs studentas. To visiems ir linkiu.

Čiao, Vava viva

8.Šiandien buvo graži diena .

Tad, visus ką domina grafai, galės gilintis į kelias dešimtis lapų.
Aišku didžiausias malunumas yra tada, kai tavo rašomi konspektai kam nors tikrai padeda kažką suprasti ar išmokti. Na, o kadangi tokio ligi šiol apskritai nebuvo – buvo tik didelės storos knygos, kur būtinos esmės dalis sudarė labai mažą procentą, tai dabar tai nebeturėtų užsilikti. Todėl reikia tikėtis, kad naudos iš jų kažkam tikrai bus

Skelbiam – January 28-th – the days of graphs (G.T.) .

Tik tiek, kad dar viena prielaida, kad kartais internetu negalima visiškai pasitikėti, bet jau šiomis dienomis. Prisimenu, darydamas anglų prezentaciją apie Cloud Computing’ą su kolega diskutavom šiuo klausimu, apie būtent tokias situacijas.

Na bet visgi dabar tik 2010, vis dar netobulumo amžius. 2030 šį pasisakymą bus galima persvarstyti.

Bet iš esmės – “ir nutik tu man taip, kad būtent per sesija, būtent egzamino išvakarėse, dingtų ryšis su beje didžiausia studentų studijų krypių, mūsų fakultete, literatūrine, bei pavyzdžių(egzamino, programų etc.) saugyklą)…”

Dar po to toptelėje mintis – būtų bajeris, kad SA wiki’io niekas DB kopijos nebūtų pasidaręs. O turinti mūsų SA atstovybių bruožus, ten web’ai su visom duom. bazėm labai mėgsta dingti. Na reikės kita semestra pasidaryti meškos paslaugą, ir išsiaiškinti, ir jeigu taip yra, tai bent jau pasidaryti kopiją viso to wikio… Nes ir pačiam pikta būtų sužinojus, kad visa tai, ką rašai vardan to, kad padėti kitiems – ateinančioms kartoms, kaip atsilyginimą praėjusioms kartoms, už jų suteiktą ir parašytą medžią, imtų ir dingtų vieną gražią dieną.

Nors ir after-time, bet pagaliau prisiverčiau kažką mokslo srityje tikrai užbaigti. Iš esmės rašiau dėl savęs, bet kai rašai dėl savęs, labai dažnai gaunasi taip, kad pradeda tikti ir kitiems. Tai pasidalinau. . Joblist’e galima braukti vieną punktą, liko dar du. Abu konspektai pradėti rašyti seniai, vienas praktiškai beveik visiškai išbaigtas. Bus matyt, jeigu lydės didelė sėkmė, galbūt pavyks padaryti ir Jų relyzą.

Be abejonės, visą tokį darbą su kaupu atperka žinia, jeigu pastebi kad žmonės tuo tavo šedevru naudojasi. Na bent jau stengiausi ir įdėjau nemažai darbo ir pastangų į tai.

Kaip sakoma – “leave it to the next-generation” . O tada jau bus matyt…

January 14 – the day of S.E. (PSI)

1-ąjame – Winamp’o radijo stočių playlist’as.

2-ąjame – televizorius, kur backgrounde veikia koks nors LNK ar Liuks kanalas (iki šiol niekados jo nežiūrėdavau, neturėdavau paprasčiausiai tam laiko), kur gali vieno mygtuko paspaudimu matyti DVD kokybės kokį “69 danguje” ar “Stano” koncertą – jeigu turit ką nors prieš lietuvišką muziką, tai čia jau kiekvieno asmeninis požiūris, mano nuomone ko klausyti tikrai galima surasti ir lietuviškajame repertuare.

3-ąjame tabe paleista interneto naršyklė -  Firefox’as su Firebug’u vykdo kokį 2GB XML parsinimą background procesu.

Na o 4-ąjame tabe veikia Mafia žaidimas.

——–

Dar puikiau yra tai, kad tarp 1,2 ir 4 tabų naviguoti galima Gamepad’o bei pultelio pagalba .

Ir keistas dalykas, bet TV background’e pradeda tapti įpročiu. Na kai nuo jos mane skiria 5cm į kairę nuo klaviatūros esančiame pultelyje esantis (power) mygtukas. .

Be abejonės, viso šito esmę 99 proc. sudaro didelis monitorius. Kadangi manasis yra 22″W 16:10, o dabartiniai 26″W monitoriai standartiškai yra 16:9, o mūsų televizijos transliuojamos 4:3 formatu, tai praktiškai turėdamas 30cm aukštyje 1050 taškų gaunu bene geriausią ką galima gauti iš standartinių šiuo metu rinkoje esančių monitorių(26″W 16:9 siūlo 1080 taškų). Ir to dėka praktiškai nebematau jokios prasmės žiūrėti svetainėje esantį didelį TV, kai monitoriuje gaunu dar didesnį vaizdą(kadangi + esu arčiau). Tačiau, pabandžius tą patį pasijungti loptop’e, tokio įspūdžio ir patrauklumo nebuvo, todėl priėjau išvadą, kad šis pozityvus reiškinys, įprastam TV žiūrėjimui suteikiantis alternatyvą, įmanomas tik dideliuose monitoriuose(beje MagicBright technologija monitoriaus viename iš mygtukų yra neįkainojama. Neįsivaizduoju kaip atsibostų kaskart keisti nustatymus, jeigu negalėčiau vienu mygtuko paspaudimu pasikeisti režimo iš “normal” į “movie” )

PS. Pastaba tokia - jeigu perkate TV tiunerį, žiūrėkite kad jis turėtų integruotą skaitmeninio signalo stiprintuvą. Nes prie daugelio paprastų TV tiunerių(dabar ypač populiarūs USB tipo) griežtai draudžiama jungti išorinius stiprintuvus, o su paprasta metrine antenėle galite nieko gero nesitikėti – gaudys jums vienintelį balticum’ą iš lietuviškų ir BBC news iš užsienietiškų.

Visus 12 lietuviškų TV kanalų matysite labai tikėtina arba gyvendami šalia TV bokšto, arba turėdami įrenginį su skaitm. signalo stiprintuvu).

Ir dar – žiūrėkite kad pultelis būtu normalus su visiais reikiamais mygtukais, o ne tik kanalu numeriais. Toks dalykas tikrai gana patogus, kai pasinaudoji ilgiau.

PS. Lame yra tik vienas dalykas – kad lietuviški kanalai dar nepalaiko EPG. Šitas stuff’as žiauriai patogus(po “Džo Bleko viešnagės” šioje vietoje sakyti ‘mirtinai reikalingas’ nelabai apsiverčia liežuvis , kas žiūrėjo – supras apie ką aš ).

PPS. Gal kas žino kuom “Šerlokas Holmsas” susijęs su “Kovos klubu“. Susidariau įspūdį, kad jie sumaišė roles ir ten Pitas Bredas rūsiję iki pusės nusirengęs skaldė kepenis kitam bičui.