Mokslas + studijos + kelionės + sportas

Kadangi turėjau keletą nerealių reikalavimų lapotopui:
- Plonas
- Be dvd įrenginio
- Tik 13.3″ colio
- Pakankamai galingas (jokių celeron, 2 branduolių)
- Su baterija galėčiau dirbti ne mažiau kaip 5 valandas
- Svoris būtų 1.2-1.4 kg.
- Žmoniškas webcam’as – 1.3 – 2Mpix.
- HDMI jungtis. Kad nereiktų kaskart USB flash’o į LCD teliką kišti.
- Jeigu jau legalios OS pirkimas yra neišvengiamas dalykas, tai jokių gyvu tai nebus VIŠTA.

-

Galiausiai tokį gaminį pavyko rasti Lenovo gamoje:

Lenovo U350

Tiesa, gavęs tai ko noriu, užsinorėjau daugiau. Todėl nusprendžiau paaukoti 400 gramų, ir nors ir nebetilpau į 1.3kg svorį, tačiau pasirinkau variantą su dvigubai talpesne baterija – maksimalios talpos, kuri statosi į šį laptopą.

O dabar geriausias faktas, lėmęs tokį mano apsisprendimą:

Pasak gamintojų, su 8 celių baterija, nešiojamas kompiuteris be pertraukos atjungtas nuo tinklo gali dirbti iki 10,5 valandų.

Todėl mano pasirinkimas išmainyti 5 valandų darbo maksimalią trukmę į dvigubai ilgesnę – 10 valandų visų pirma rėmėsi ta idėja, kad absoliučiai nebereikės nešiotis maitinimo laidų, kas būtų su dvigubai mažesne talpa, todėl bendras svoris turėtų būti net mažesnis.

Taip pat pasirinkau maksimalius kitus parametus:

Vietoje vieno branduolio Intel Pentium SU2700, pasirinkau kur kas padoresnį variantą – Intel Pentium SU4100, kuris jau apginkluotas visais dviem branduoliais – poros šimtinių toks primokėjimas, mano nuomone buvo tikrai vertas (apie šio loptopo variantą su Intel Celeron ULV743 aš net nevertinu kaip kompiuterio).

Taip pat be abejonės – 3 GB DDR3 1066 Mhz atminties, vietoje standartiškai statomų dviejų.

Bei žinoma – turiu poreikių kietąjam diskui, todėl nei 160GB nei 250GB variantai manęs netenkino – mačiau didelę prasmę papildomai primokėti už maksimalų gamykliškai statomą HDD – 320 GB.

Na ir webcam’as – šį kartą lenovo nepasišiukšino – 1.3Mpix webcam’as suteikia puikią kokybę video konferencijoms.

Iš papildomų privalumų turbūt būtų HD LED WXGA ekranas. Kaip žinia, būtent LED LCD televizoriai yra žymiai taupesni net ir už standartinius LCD, kadangi led diodais skleidžiama šviesa suvartotoja daug mažiau elektros energijos. Tiesa, tų LED kiek žinau būtų tik iki ~40 proc., ir tai visvien yra LCD monitorius. Anyway, tai turi prasmę budėjimo trukmei.

Na ir pabaigai, šioks toks presentation’as:

Peržiūrėjau nemažai laptopų, ir tų kurie tinka man, arba nėra Lietuvoje, arba kainos kosminės – soory, bet mano nuomone, mokėti už 13,3 laptopą po 6,5 – 7 tūkst. litų yra per daug. Normali padoraus laptopo kaina yra 2,5-4 tūkst. litų, bet tik jau ne 7 tūkst. litų.

Tie visi kurie kainuoja po 1400-2000 Lt 95 proc. atveju būna ARBA TRIPERIAI, arba IŠKASTRUOTI normalių modelių variantai.

Kaip pavyzdį pateikčiau mano paties laptopo alternatyvą su Intel Celeron ULV743(1 core, 1.3Ghz, 1MiB L2, nėra Intel64 palaikymo) procesoriumi – man apskritai kyla tuomet mintis, kas per protas turėtų būti kad įstatyti tokį procą vietoje Pentium SU4100(2 core, 1.3Ghz, 2MiB L2, Intel 64, be Intel VT(Virtualization)*) ar Core 2 Duo SU 7300 (2 core, 1.3Ghz, 3MiB L2, Intel 64, su Intel VT).

Pagal visus dėsnius Celeron variantas negalėtų dirbti 64bit-OS’e, o SU4100 nepalaikys Windows 7 Professional esančio “Virtual Win XP SP3″ režimo(na bet manau apsieisiu ir be jo).

Dar, jeigu kažkas pagalvoju kad naujuose netbukuose(Pentium SU/C2D SU ir pan. procesoriai yra statomi į galingiausius netbukus, ir “nebook destroy” notebookus) esantys Pentium Su procesoriai yra iš kitos eros nei C2D SU, tai tai pagalvoję klysta – abu pagaminti Penryn architektūros pagrindus, skirtumai tik du – Virtualizacijos nepalaikymas ir 1MB mažesnis L2 cache’as. Kadangi Lietuvoje tokio Lenovo kompiuterio, kuris turėtų C2D SU7300 CPU nebuvo, tai pasirikimo kito ir nelabai buvo.

Ok, užteks apmąstymų…

Tai vat, beveik prieš šventes nusipirkau čia tokį dalyką – televizoriumi kompiuteryje, kitaip dar ‘Digital hd tv tiuneriu’ vadinamą. Na televizoriai šiais laikais tiek sumažėjo, kad vos didesnis už pirštą tapo. Be abejonės tai usb įrenginys. Bet fainumas yra ne tame, o tame kad galiu turėti 4 tabus užduočių juostoje ekrano apačioje:

1-ąjame – Winamp’o radijo stočių playlist’as.

2-ąjame – televizorius, kur backgrounde veikia koks nors LNK ar Liuks kanalas (iki šiol niekados jo nežiūrėdavau, neturėdavau paprasčiausiai tam laiko), kur gali vieno mygtuko paspaudimu matyti DVD kokybės kokį “69 danguje” ar “Stano” koncertą – jeigu turit ką nors prieš lietuvišką muziką, tai čia jau kiekvieno asmeninis požiūris, mano nuomone ko klausyti tikrai galima surasti ir lietuviškajame repertuare.

3-ąjame tabe paleista interneto naršyklė -  Firefox’as su Firebug’u vykdo kokį 2GB XML parsinimą background procesu.

Na o 4-ąjame tabe veikia Mafia žaidimas.

——–

Dar puikiau yra tai, kad tarp 1,2 ir 4 tabų naviguoti galima Gamepad’o bei pultelio pagalba .

Ir keistas dalykas, bet TV background’e pradeda tapti įpročiu. Na kai nuo jos mane skiria 5cm į kairę nuo klaviatūros esančiame pultelyje esantis (power) mygtukas. .

Be abejonės, viso šito esmę 99 proc. sudaro didelis monitorius. Kadangi manasis yra 22″W 16:10, o dabartiniai 26″W monitoriai standartiškai yra 16:9, o mūsų televizijos transliuojamos 4:3 formatu, tai praktiškai turėdamas 30cm aukštyje 1050 taškų gaunu bene geriausią ką galima gauti iš standartinių šiuo metu rinkoje esančių monitorių(26″W 16:9 siūlo 1080 taškų). Ir to dėka praktiškai nebematau jokios prasmės žiūrėti svetainėje esantį didelį TV, kai monitoriuje gaunu dar didesnį vaizdą(kadangi + esu arčiau). Tačiau, pabandžius tą patį pasijungti loptop’e, tokio įspūdžio ir patrauklumo nebuvo, todėl priėjau išvadą, kad šis pozityvus reiškinys, įprastam TV žiūrėjimui suteikiantis alternatyvą, įmanomas tik dideliuose monitoriuose(beje MagicBright technologija monitoriaus viename iš mygtukų yra neįkainojama. Neįsivaizduoju kaip atsibostų kaskart keisti nustatymus, jeigu negalėčiau vienu mygtuko paspaudimu pasikeisti režimo iš “normal” į “movie” )

PS. Pastaba tokia - jeigu perkate TV tiunerį, žiūrėkite kad jis turėtų integruotą skaitmeninio signalo stiprintuvą. Nes prie daugelio paprastų TV tiunerių(dabar ypač populiarūs USB tipo) griežtai draudžiama jungti išorinius stiprintuvus, o su paprasta metrine antenėle galite nieko gero nesitikėti – gaudys jums vienintelį balticum’ą iš lietuviškų ir BBC news iš užsienietiškų.

Visus 12 lietuviškų TV kanalų matysite labai tikėtina arba gyvendami šalia TV bokšto, arba turėdami įrenginį su skaitm. signalo stiprintuvu).

Ir dar – žiūrėkite kad pultelis būtu normalus su visiais reikiamais mygtukais, o ne tik kanalu numeriais. Toks dalykas tikrai gana patogus, kai pasinaudoji ilgiau.

PS. Lame yra tik vienas dalykas – kad lietuviški kanalai dar nepalaiko EPG. Šitas stuff’as žiauriai patogus(po “Džo Bleko viešnagės” šioje vietoje sakyti ‘mirtinai reikalingas’ nelabai apsiverčia liežuvis , kas žiūrėjo – supras apie ką aš ).

PPS. Gal kas žino kuom “Šerlokas Holmsas” susijęs su “Kovos klubu“. Susidariau įspūdį, kad jie sumaišė roles ir ten Pitas Bredas rūsiję iki pusės nusirengęs skaldė kepenis kitam bičui.