Mokslas + studijos + kelionės + sportas

Visi stūmė ant Symbian’o ^3 ir Nokia N8, neva jį turėjo pakeisti stebuklingosios Meego ir Maemo Nokia operacinės sistemos su naujuoju Nokia N900. Iš tiesų, galbūt Maemo/Meego ir turėjo truputi daugiau galimybių, bet šis daiktas iš esmės bet kuriuo atveju neturėjo superinės perspektyvos globaliu atžvilgiu.

Paklausite - kodėl neturėjo?
Atsakymas paprastas – dėl tos pačios priežasties, kodėl Microsoft metė C++/CLI  (Common Language Infrastructure) ir CLR reikalą, ir nusprendė sukurti C# programavimo kalbą. Kuri iš tiesų yra tai ką norėjo padaryti, bet iki šiol dar nepadarė SUN’as su savo Java programavimo, kalba, kartu įtraukiant geriausias C++ savybes, bei įtraukiant nemažą netipizuotų programavimo kalbų, tokių kaip Python ar Php savybių. O ką bekalbėti apie tokius daiktus kaip IronPython, SilverLight ir galų gale ASP.NET (čia QT su savo web galimybėmis yra aiškiai tvarkomas į vienus vartus kad ir kokia operacinė bebūtų ant to QT C++ ). Negana to ką bekalbėti apie kodo rašymo spartą – C++ VS C#, pirmiesiems reikia galvoti apie visokius headerius, neduok dieve nesukurti rekursijos, kai vienas į kitą kreipiasi, nes atsiras begalės problemų (tiesa, Nokia su savo QT C++ šią problemą bandė spręsti naudojant Signals ir Slots, ir tai iš tiesų padeda bent jau kažkokį apps’ą parašyti, tačiau nesprendžia reikalo iš esmės).

Taigi rezultate turime Nokia ir Windows Mobile 6.5, kurią Microsoft’as pakeičia Windows Phone 7 kultas, kuri turėtų būti naujasis stebuklas ant C#’o. Tiesa pagal dabartinius feature’sus, nepaisant to kad MS C#’u koduoti žymiai patogiau, lengviau, greičiau ir maloniau, nei  QT C++, o Visual Studio 2010  >>>>>>> Nokia QT 4.7, bet pačio
Symbian^3 VS  Windows Phone 7 palyginimas 2011 metų vasariui buvo toks:

* Greitis panašus

* Resursų sunaudojimas irgi panašus (Android’ui reikia 2 branduolių ir 1,3 Ghz norint išgauti maksimumą, Symbian’ui užtenka vos 1 branduolio ir 600 Mhz, kas kartu reiškia ~2 kartus mažesnius poreikius iš telefono baterijos).

* Windows Phone 7 šiuo metu nepalaiko Multi-tasking’o, Copy-Paste, background services ir kt,. o Symbian^3 visą tai seniausiai palaiko. Nemažai iš šių trūkumų turėtų būti pašalinta iš WP7 šiuo metų pabaigai, kuomet turėtų pasirodyti pirmieji Nokia WP7 telefonai.

—-

Symbian^3 operacinei sistemai, Nokia, deja, tesugebėjo išleisti kol kas tik 4 telefonus: Nokia N8, Nokia C6-01, Nokia E7-00 and Nokia C7-00 .

Naujasis Nokia N9 turėjo būti pirmasis tobulusios MeeGo OS atstovas, su pašalintais visais N8 trūkumais, bei tomis pačiomis ir geresnėmis tech. specifikacijomis kaip ir N8, bet visas šitas reikalas tapo discontinued po to kai Nokia šių metų vasarį paskelbė pereinanti prie Windows Mobile 7 ir atsisako savo operacinių kūrimo, kartu atleidžia tūkstančius produktų, pereina iš Open-Source į Closed-Source, ir gauna ribotą galimybę šiek tiek modifikuoti Windows Mobile 7 OS savo kompanijos ribose Suomijoje.

Taigi visi tie, kas laukė Nokia N9 taip ir liko nieko nepešę, ir tikėdamiesi kad įsigyti Nokia N8 neverta nes greitai pasirodys Nokia N900 liko išvis be išmaniojo telefono .

Netgi buvo nuotraukos pasirodžiusios internete naujojo Nokia N9:

Nokia N9

 Iškart galime jį palygti su Nokia N8:

Nokia N8

Kas dar geriau Symbian’ui ir Nokia N8 šiuo atžvilgiu yra tai, kad, kadangi Symbian^3 operacinė išleista ir produktai su šia operacinė taip pat, tai Nokia paliko nemažai žmonių prie šios OS support’o, t.y. kartu ir bugfix’ai, update’ai šiai OS ir t.t., o Maemo developeriai buvo arba gražinti prie Symbian’o, arba išvis atleisti, arba perkelti į kitas pareigas. ).

Neaišku kaip yra su QT QML projektu, kas yra kone Javascript+CSS geriausios savybės, tik kad juo rašomos programos skirtos Symbian^3. Čia apps’as rašomas ~10 kartų greičiau nei su originaliu QT C++. Tik šis dalykas dar neturi finalinės versijos, tad ne viską galima su juo sukurti. Jeigu QML’ą Nokia išbaiktų, tai ir appsų kūrimas, skirtas Symbian^3 telefonams taptų begalo paprastas. Iš tiesų tai QML’as yra Framework’as ant QT C++, kaip QT C++ yra framework’as ant orginalaus ISO C++. Ir beje QML išties nerealus dalykas, man beje labiausiai patikęs iš Nokia sukurtų programavimo produktų.

Taigi iš ‘greit žūsiančio’ produkto Nokia N8 ir Symbian^3 rodos tapo ilgalaikiu ir supportinamu produktu, ir šita situacija nuo Nokia N8 paskelbimo 2010 pavasarį iki 2011 pabaigos panašu kad ir išliks ). Na o Nokia N8 atgyvens normalų bent 1,5 metų gyvenimą, ir turint omenyje rinkos ir technologijų spartos tendencijas, bus pakeista laiku, o ne anksčiau laiko . O visi Nokia N8 savininkai prisimins turėję puikų telefoną.

Ir apskritai, aš nesupratau daugelio stumimo ant Symbian^3 ir Nokia N8 argumentų. Taip, apps’us rašyti išties yra sunkiau nei Android’ui(Google version of Java) ar WP7 (Microsoft’s C#), tačiau nepasant to Symbian^3 operacinė išties buvo funkcionali:
A-GPS, WLAN 802.11n palaikymas, HD video palaikymas, Flash palaikymas, FM radijas, Multi-tasking’as, Background-services, Multi-touch ir t.t.

O pats Nokia N8 mano nuomone apskritai buvo geriausias telefonas rinkoje pagal mano poreikus:
manieji koncentruojasi į kamerą, diktofoną, fotoaparatą, USB 2.0/3.0 ir HDMI jungtis, GPS palaikymą, WIFI 802.11n prieigos buvimą, FLASH palaikymą, radiją ir multitaskingą.
Visą tai Nokia N8 turėjo, negana to ir 16GB vidinę atmintį, kas irgi darė praktiškai visus Android telefonus, o dėl perdavimo tarp PC<->Nokia N8 per mini USB spartos, man iki šiol neprireikė įsidėti microSDHC 32GB flash atminties kortelės, kurią turėjo palaikyti šis telefonas, sumoje leidžiantis turėti visus 48GB )).

Įdomumo dėlei pasakysiu kad į Nokia N8 vidinius 16GB telpa ~2 valandos video klipas HD kokybe MP4 HD formatu @25fps filmuotu šiuo telefonu.

Neaišku kaip bus su MicroSDXC (SD eXtreme Capacity) palaikymu Nokia N8, kas yra ‘upcoming’ standartas, apimsiantis teorinę 64GB->2TB microSD kortelių gamą(kolkas SDXC serijoje yra žinomi tik du modeliai 64GB ir 128GB, ir ‘microSD’ grupėje jie dar kol kas nepreinami, tą galima padaryti tik nesumažiname SD dydyje). Tačiau net jeigu Nokia N8 to ir nepalaikytų, manau per metus gerokai atpigsiančios 32GB microSDHC kortelės man pilnai manau užteks iki šio telefono, kaip pagrindinio mano aparato rankose, vartojimo perleidimo kitam aparatui. O šis daiktas manau dar metus užsibus pas mane, nes KAMEROFONU srityje Nokia N8 padarė progresą TIK VAIZDO FILMAVIME lyginant su mano turėją EX’serija – Samsung SGH-G800 ir SGH-G810 (Symbian S60V5, 5Mpix FOTO, 3x optinis artinimas, MAKRO režimas, vaizdų atpažinimas, vaizdo stabilizavimas ir VGA (640×480) filmavimas 30fps greičiu, kas irgi nebuvo taip jau prastai).

Beje dar vienas idomus faktas – su savo 3 kartu didesniu lešiu, ir rimčiau atrodančia optika Samsung SGH G810 nuotraukos 5Mpix sveria 2,2 -> 2.9MB, tuo tarpu Nokia N8, su savo 12Mpix vaizdais nuotraukas tepagamina vos 1.6-2.2MB. Visai kitas reikalas su video filmavimu, čia jau įdomiau – 8 minutės judančio vaizdo filmavimo vidutiniškai užima ~1GB vietos telefone .

Ir nenuostabu, HD filmavimo kokybės iš Nokia reikėtų pasimokyti daugumai kompanijų, tame tarp ir Samsung, būsimiems Apple produktams, Sony Ericsson ir kitiems.

Dar kažkokie gandai buvo kad telefonas laggina ir kimba. Tai pasakysiu – aš asmeniškai jokio lago nejaudčiau, telefoną perkroviau per pusmetį gal kokius 6 kartus, kuomet nenorėjo užsidaryti atidaryti apps’ai, kas neva laikoma kibimu. Galbūt kartais jis truputi ilgiau sekunde ar pora atidarinėja kokį tai dalyką, tarkim kamerą ar GPS, tačiau kad tai ‘lėtas’, ‘lagginantis’ daiktas to nepasakyčiau.

Apie ‘bateriją laikančią 1 dieną’ – tai irgi tik gandas, telefoną aš kraunu vidutiniškai kas 4-5 dienas. Ir per pusmetį niekas nepasikeitė.

Vienintelis kvailesnis dalykas yra tai, kad jeigu ekrane yra vienintelis teksto laukelis, jums visvien pirmiausiai reikės ant jo bakstelėti kad galėtumėte įvedinėti tekstą.

Na o bene geriausias dalykas yra šio telefono kaina. Vos jam pasirodžius, šį telefoną buvo įmanoma įsigyti už maždaug 1250 litų, salonuose kaina buvo 1600-1700Lt, kas yra žymiai pigiau nei Apple iPhone4, ar Samsung Galaxy S + 16GB microSDHC kortelė. Abu pastarieji variantai tuo metu būtų atsieję po bemaž 3000 lt ir abu telefonai buvo smarkiai prastesni mano poreikių atžvilgiu – tai vienam ar kitam trūko WIFI 802.11n standarto, tai HD filmavimo, tai 12Mpix kameros.

Dar beje, teko pabuvoti stažuotėj ir konferencijoje/seminare kompanijoje Nokia, tai nuo šiol turiu naują kokybės standartą kaip turėtų būti organizuojamos stažuotės, konferencijos, seminarai… Lietuvos visiems AB’ams labai labai labai toki iki to. Pradedant tuo kad už viską sumoka Nokia – pietus, pusryčius, vakarienę prabangiame restorame, aprūpina reikiama įranga – kiekvienam dalyviui seminare nors ir po 2, kad ir Nokia N8 telefonus visoms konferencijų dienoms, svarbu bele prieš išvažiuojant atiduoti, tiek iš Nokia apmokamų tarptautinių kelionių, tie padoriais pranešimų skaitytojams, tiek normalia praktika, su visu softu etc. Na vnž, net ir mūsų Omniteliui, Bitėj ar kitiems stambiems AB’ams Lietuvoje labai toli iki to, ir man tiesa sakant dabar jau labai booring būtų šių kompanijų seminaruose būti dar kartą.

Prisimenu, kaip prieš beveik metus pradėjo giliau žvelgi į Python(Dive ir Python) ir peršokti iš statuso ‘aš žinau kas tai yra ir galiu parašyti 5 eilutes kodo‘ į ‘aš galiu programuoti python‘, gana rimto pavadinimo blogo įrašu: ‘Python VS Php‘:

http://www.prisimenu.lt/2009/11/xml-amadeus-pnr-crs-gds-soap-python-vs-php/

Tai va, praėjo metai, ir pagal idėją turėjau padaryti progresą šioje srityje. Na ir šiokį tokį padariau, tačiau bene svarbiausias dalykas manau būtų būtent pats ’system setup’as ir IDE. Dažnai teko gūglo klausti ‘best Python IDE‘, ‘best ide for python‘ bei ‘python+django for windows7‘.

Išbandžiau turbūt bene visus žinomus populiaresnius IDE:

• 1. Aptana Studio 2 including PyDev 1.6.2
• 2. Eclipse+PyDev 1.6.2
• 3. Eric 5 Python IDE (QT + QScintilla)
• 4. Komodo Edit
• 5. NetBeans 6.9 + Python plugin
• 6. PyCharm 1.0 Beta 2 (PY-96.1203 , Rev 2010, Sep 17)
• 7. Python IDLE
• 8. µ.dev
• 9. WingIDE 4.0 Beta 4 / WingIDE 3.2.9

ir dar išsigooglinai ir apsišviečiau apie dar kelioliką įrankių skirtų Python’ui.

Mano progresas į Python’ą, o vėliau į Django buvo gana nestandartinis.

NetBeans 6.9 + Python plugin:
Kadangi gerai mokėjau Java, ir labai myliu NetBeans įrankį, kuris, mano nuomone, yra vienas geriausių IDE pasaulyje apskritai, tai pradėjau nuo Jython+Django buildo skirto NetBeans. Kas puiku – visa tai gavau per pačią NetBeans programą ‘plugins manager’ pagalba, todėl nieko instaliuoti kaip ir nebūtų reikėję, jeigu ne ’stable Jython’ problemos. T.y. Jython’as 2.5.1 ir senesni turėjo problemų su Exception’ų valdymu, todėl papildomai instaliavau 2.5.2 beta realyzus, kurie beje iki šiol vis dar beta stadijoje.

Viskas kaip ir gerai, išskyrus tai, kad Python’o pluginas NetBeans’e neturi Django palaikymo (tai yra suplanuota neva į NetBeans 7.0 įdiegti, tačiau bijau kad Python+NetBeans projektas šiuo metu yra apmiręs (viskas sustoję nuo berods dar 2008′ųjų).

Kitas trūkumus, nėra pilnaverčio Python auto-complete.

Tačiau pereinant nuo Javo’s į Python(Jython)  tai labai puikus dalykas, teko netgi vieną Java programą perrašyti ant Jython’o. Be to labai puikiai ir lengvai pavyko prijungti PostgreSQL DB prie Jython programos.

—–

O dabar apie kitus IDE:

Python IDLE – na nebent kažką minimaliai pratęstuoti, tikrai netinka daryti kažką daugiau.

Eclipse+PyDev 1.6.2 – AŠ NEKENČIU ECLIPSE . Apsivėmiau nuo Eclipse kai teko ieškoti Java IDE įrankių prieš 3 metus. Ir daugiau matyti nebenoriu. Nuomonės nepakeitė ir Eclipse+Pydev naujausios versijos. Gal kam nors tai ir tinkami įrankiai, bet man aplinka visai nedraugiška, nemaloni ir nepatogi.

Eric 5 Python IDE (QT + QScintilla) – neva turėjo būti kažkoks stebuklingas įrankis. Instaliacija – tragedija. 99 proc. žmonių nė susiinstaliuoti kad viskas veiktų nesugebėtų. Nepatogu ir apskritai ‘ką kūrėjas sau galvojo’.

µ.dev – jokios instaliacijos, kažkas neva minimalistiško, bet absoliučiai niekas neveikė, bent jau su Windows 7. Python net programos hello world nepavyko paleisti.

Komodo Edit - Freeware variantas neskirtas sukurti kažką daugiau, trūksta daugybės galimybių. Pilnos versijos net tingėjosi bandyti. Iš video, galbūt ir pusiau velnio įrankis, tačiau esama versija neplaiko Django.

WingIDE 4.0 Beta 4 / WingIDE 3.2.9 – palaiko Django, bet man nepatiko.  Nežinau kodėl taip buvo, bet kai kurios Python funkcijos neveikė, print’as nepripažindavo simbolių, o galbūt apskritai dvigubų kabučių, normaliai patogiai pasikurti ir valdyti projektų nepavyko. Yra nemažai kitų trukumų. Todėl nusprendžiau ieškoti kažko kito.

Aptana Studio 2 including PyDev 1.6.2 – variantas jau labai iš bėdos. Gana smarkiai jaučiasi Eclipse kvapas. Aš netgi sakyčiau, jog iš pirmo žvilgsnio atrodo tik Eclipse su pakeistu dizainu. Jeigu nebūtų nieko geriau, turbūt naudočiau. Beje, vienas kompetetingas su Python dirbantis kolega, paklausus jo nuomonės rekomendavo šį įrankį. Gaila, tačiau jis nebuvo girdėjęs apie PyCharm.

PyCharm 1.0 Beta 2 (PY-96.1203 , Rev 2010, Sep 17) – na va, štai ir priėjome. Ilgai bebėgiojus tarp įvairiausių IDE, apsistojau prie šio. Kol kas jis yra nemokamas, nes neturi dar 1.0 Stable versijos. Tačiau jos man tiesa sakant nelabai ir reikėjo. Projektas  dar visai naujas, tačiau progresuoja valandomis, vien per šį rugsėji jau buvo padaryti 3 relyzai šios programo versijų. Naujausias 96.1203. O programa išties puiki – automatinis paketų kurimas, ir atpažinimas, Python ir Django Unit testai, Source control – Mercurial, Perforce, Subversion, CVS, Git; itin gilus Python ir Django debuggeris, demo projektai, Python ir Django auto-complete, automatinis instaliacijų suradimas (tiesa, kol kas – kai pridedate Platform,  tai dar papildomai per add pridėkite ir Site-Packages direktoriją, kad ir Django instaliuotą surastų).

Automatizuotas Python+Django serverio paleidimas/buildas vos vieno klavišo paspaudimu, grafinis debugeris, panašus į C# naudojama Microsoft Visual Studio 2008. Be to labai paprastas Windows-1257/UTF-8 koduočių switch’ingas ir daugybė kitų dalykų.

Na o tiems, kurie dar netiki PyCharm’u, geriau pasižiūrėkite šį video:

PyCharm – Getting_started

O svarbiausia, aš dievinu šį tūlsą dėl labai faino interfeiso. Ir pamėgiau jį iškart – taip kaip buvo Free Pascal AKL atveju(kai rinkausi Pascal IDE), taip kaip buvo Code::Blocks(kai rinkausi C++ IDE, ir po to kai supykino DevC++), ir lygiai taip kaip atradau NetBeans IDE(ieškodamas geriausio Java redaktoriaus, ir 3 dienas pykinus nuo Eclipse).

Be abejonės seksiu šio projekto pažanga, bet jeigu JetBrains PyCharm kurėjai sukurė tai, ką mačiau, jau dabar, dar 1.0 beta versijoje, tai net baisu galvoti, ką mes turėsime su 2.0.

Atsiųsti Pycharm galima iš čia (Developer blogas su naujausiais relyzais):

http://blogs.jetbrains.com/pycharm/

Aišku taip pat laukčiau Python+NetBeans 7.0, jeigu Python geek’ai neapleido dar šio projekto.

Pastebėjimo dėlei - su PyCharm, nuo atsisiuntimo ir visiško nulio, pakurti minimalų Django hello world saituką prisireikė vos 20 minučių, su kitomis programomis, vien Python paleisti per IDE užtrukdau dieną ar ilgiau, ką bekalbėti apie antrąjį, Django etapą.

Tiesa, neužsiminau apie IronPython’ą, bet čia manau viskas aišku – MS Visual Studio 2010. Beje, kaip kad CPython+Django, su IronPython’u pasiėmiau alternatyvą – IronPython+SilverLight. Beje, labai smagiau programavosi ir pakūriau pora projektėlių. Minusas tik tas, kad jie veikė tik Windows serveriuose. O tai gana didelė prabanga. Per daug komerciška nedideliems projektams įmonėms.

Išvados:

Jeigu nori kad būtų paprasta, ir turi patirties su Java – naudok NetBeans+Jython pluginus. Galėsi dalį kodo rašyti Python, dalį Java, maišyti bibliotekas ir paketus. Paprastai sukonfigūruosi duom. bazės naudojimą.

Antras etapas – jeigu neteko dirbti su Java, arba jau moki Jython, ir nori labiau pasinerti į web on Python – Django, imk PyCharm+Python 2.7+Django, arba MS Visual Studio+IronPython+SilverLight, jeigu tekę dirbti nemažai su MS Visual Studio ir šiaip prijauti MicroSoftui bei norėtum SilverLight’o, o Django tau nėra prioritetinis web framework’as.

Kadangi turėjau keletą nerealių reikalavimų lapotopui:
- Plonas
- Be dvd įrenginio
- Tik 13.3″ colio
- Pakankamai galingas (jokių celeron, 2 branduolių)
- Su baterija galėčiau dirbti ne mažiau kaip 5 valandas
- Svoris būtų 1.2-1.4 kg.
- Žmoniškas webcam’as – 1.3 – 2Mpix.
- HDMI jungtis. Kad nereiktų kaskart USB flash’o į LCD teliką kišti.
- Jeigu jau legalios OS pirkimas yra neišvengiamas dalykas, tai jokių gyvu tai nebus VIŠTA.

Galiausiai tokį gaminį pavyko rasti Lenovo gamoje:

Lenovo U350

Tiesa, gavęs tai ko noriu, užsinorėjau daugiau. Todėl nusprendžiau paaukoti 400 gramų, ir nors ir nebetilpau į 1.3kg svorį, tačiau pasirinkau variantą su dvigubai talpesne baterija – maksimalios talpos, kuri statosi į šį laptopą.

O dabar geriausias faktas, lėmęs tokį mano apsisprendimą:

Pasak gamintojų, su 8 celių baterija, nešiojamas kompiuteris be pertraukos atjungtas nuo tinklo gali dirbti iki 10,5 valandų.

Todėl mano pasirinkimas išmainyti 5 valandų darbo maksimalią trukmę į dvigubai ilgesnę – 10 valandų visų pirma rėmėsi ta idėja, kad absoliučiai nebereikės nešiotis maitinimo laidų, kas būtų su dvigubai mažesne talpa, todėl bendras svoris turėtų būti net mažesnis.

Taip pat pasirinkau maksimalius kitus parametus:

Vietoje vieno branduolio Intel Pentium SU2700, pasirinkau kur kas padoresnį variantą – Intel Pentium SU4100, kuris jau apginkluotas visais dviem branduoliais – poros šimtinių toks primokėjimas, mano nuomone buvo tikrai vertas (apie šio loptopo variantą su Intel Celeron ULV743 aš net nevertinu kaip kompiuterio).

Taip pat be abejonės – 3 GB DDR3 1066 Mhz atminties, vietoje standartiškai statomų dviejų.

Bei žinoma – turiu poreikių kietąjam diskui, todėl nei 160GB nei 250GB variantai manęs netenkino – mačiau didelę prasmę papildomai primokėti už maksimalų gamykliškai statomą HDD – 320 GB.

Na ir webcam’as – šį kartą lenovo nepasišiukšino – 1.3Mpix webcam’as suteikia puikią kokybę video konferencijoms.

Iš papildomų privalumų turbūt būtų HD LED WXGA ekranas. Kaip žinia, būtent LED LCD televizoriai yra žymiai taupesni net ir už standartinius LCD, kadangi led diodais skleidžiama šviesa suvartotoja daug mažiau elektros energijos. Tiesa, tų LED kiek žinau būtų tik iki ~40 proc., ir tai visvien yra LCD monitorius. Anyway, tai turi prasmę budėjimo trukmei.

Na ir pabaigai, šioks toks presentation’as:

Peržiūrėjau nemažai laptopų, ir tų kurie tinka man, arba nėra Lietuvoje, arba kainos kosminės – soory, bet mano nuomone, mokėti už 13,3 laptopą po 6,5 – 7 tūkst. litų yra per daug. Normali padoraus laptopo kaina yra 2,5-4 tūkst. litų, bet tik jau ne 7 tūkst. litų.

Tie visi kurie kainuoja po 1400-2000 Lt 95 proc. atveju būna ARBA TRIPERIAI, arba IŠKASTRUOTI normalių modelių variantai.

Kaip pavyzdį pateikčiau mano paties laptopo alternatyvą su Intel Celeron ULV743(1 core, 1.3Ghz, 1MiB L2, nėra Intel64 palaikymo) procesoriumi – man apskritai kyla tuomet mintis, kas per protas turėtų būti kad įstatyti tokį procą vietoje Pentium SU4100(2 core, 1.3Ghz, 2MiB L2, Intel 64, be Intel VT(Virtualization)*) ar Core 2 Duo SU 7300 (2 core, 1.3Ghz, 3MiB L2, Intel 64, su Intel VT).

Pagal visus dėsnius Celeron variantas negalėtų dirbti 64bit-OS’e, o SU4100 nepalaikys Windows 7 Professional esančio “Virtual Win XP SP3″ režimo(na bet manau apsieisiu ir be jo).

Dar, jeigu kažkas pagalvoju kad naujuose netbukuose(Pentium SU/C2D SU ir pan. procesoriai yra statomi į galingiausius netbukus, ir “nebook destroy” notebookus) esantys Pentium Su procesoriai yra iš kitos eros nei C2D SU, tai tai pagalvoję klysta – abu pagaminti Penryn architektūros pagrindus, skirtumai tik du – Virtualizacijos nepalaikymas ir 1MB mažesnis L2 cache’as. Kadangi Lietuvoje tokio Lenovo kompiuterio, kuris turėtų C2D SU7300 CPU nebuvo, tai pasirikimo kito ir nelabai buvo.

Ok, užteks apmąstymų…

Tai vat, beveik prieš šventes nusipirkau čia tokį dalyką – televizoriumi kompiuteryje, kitaip dar ‘Digital hd tv tiuneriu’ vadinamą. Na televizoriai šiais laikais tiek sumažėjo, kad vos didesnis už pirštą tapo. Be abejonės tai usb įrenginys. Bet fainumas yra ne tame, o tame kad galiu turėti 4 tabus užduočių juostoje ekrano apačioje:

1-ąjame – Winamp’o radijo stočių playlist’as.

2-ąjame – televizorius, kur backgrounde veikia koks nors LNK ar Liuks kanalas (iki šiol niekados jo nežiūrėdavau, neturėdavau paprasčiausiai tam laiko), kur gali vieno mygtuko paspaudimu matyti DVD kokybės kokį “69 danguje” ar “Stano” koncertą – jeigu turit ką nors prieš lietuvišką muziką, tai čia jau kiekvieno asmeninis požiūris, mano nuomone ko klausyti tikrai galima surasti ir lietuviškajame repertuare.

3-ąjame tabe paleista interneto naršyklė -  Firefox’as su Firebug’u vykdo kokį 2GB XML parsinimą background procesu.

Na o 4-ąjame tabe veikia Mafia žaidimas.

——–

Dar puikiau yra tai, kad tarp 1,2 ir 4 tabų naviguoti galima Gamepad’o bei pultelio pagalba .

Ir keistas dalykas, bet TV background’e pradeda tapti įpročiu. Na kai nuo jos mane skiria 5cm į kairę nuo klaviatūros esančiame pultelyje esantis (power) mygtukas. .

Be abejonės, viso šito esmę 99 proc. sudaro didelis monitorius. Kadangi manasis yra 22″W 16:10, o dabartiniai 26″W monitoriai standartiškai yra 16:9, o mūsų televizijos transliuojamos 4:3 formatu, tai praktiškai turėdamas 30cm aukštyje 1050 taškų gaunu bene geriausią ką galima gauti iš standartinių šiuo metu rinkoje esančių monitorių(26″W 16:9 siūlo 1080 taškų). Ir to dėka praktiškai nebematau jokios prasmės žiūrėti svetainėje esantį didelį TV, kai monitoriuje gaunu dar didesnį vaizdą(kadangi + esu arčiau). Tačiau, pabandžius tą patį pasijungti loptop’e, tokio įspūdžio ir patrauklumo nebuvo, todėl priėjau išvadą, kad šis pozityvus reiškinys, įprastam TV žiūrėjimui suteikiantis alternatyvą, įmanomas tik dideliuose monitoriuose(beje MagicBright technologija monitoriaus viename iš mygtukų yra neįkainojama. Neįsivaizduoju kaip atsibostų kaskart keisti nustatymus, jeigu negalėčiau vienu mygtuko paspaudimu pasikeisti režimo iš “normal” į “movie” )

PS. Pastaba tokia - jeigu perkate TV tiunerį, žiūrėkite kad jis turėtų integruotą skaitmeninio signalo stiprintuvą. Nes prie daugelio paprastų TV tiunerių(dabar ypač populiarūs USB tipo) griežtai draudžiama jungti išorinius stiprintuvus, o su paprasta metrine antenėle galite nieko gero nesitikėti – gaudys jums vienintelį balticum’ą iš lietuviškų ir BBC news iš užsienietiškų.

Visus 12 lietuviškų TV kanalų matysite labai tikėtina arba gyvendami šalia TV bokšto, arba turėdami įrenginį su skaitm. signalo stiprintuvu).

Ir dar – žiūrėkite kad pultelis būtu normalus su visiais reikiamais mygtukais, o ne tik kanalu numeriais. Toks dalykas tikrai gana patogus, kai pasinaudoji ilgiau.

PS. Lame yra tik vienas dalykas – kad lietuviški kanalai dar nepalaiko EPG. Šitas stuff’as žiauriai patogus(po “Džo Bleko viešnagės” šioje vietoje sakyti ‘mirtinai reikalingas’ nelabai apsiverčia liežuvis , kas žiūrėjo – supras apie ką aš ).

PPS. Gal kas žino kuom “Šerlokas Holmsas” susijęs su “Kovos klubu“. Susidariau įspūdį, kad jie sumaišė roles ir ten Pitas Bredas rūsiję iki pusės nusirengęs skaldė kepenis kitam bičui.