Paklausite - kodėl neturėjo?
Atsakymas paprastas – dėl tos pačios priežasties, kodėl Microsoft metė C++/CLI  (Common Language Infrastructure) ir CLR reikalą, ir nusprendė sukurti C# programavimo kalbą. Kuri iš tiesų yra tai ką norėjo padaryti, bet iki šiol dar nepadarė SUN’as su savo Java programavimo, kalba, kartu įtraukiant geriausias C++ savybes, bei įtraukiant nemažą netipizuotų programavimo kalbų, tokių kaip Python ar Php savybių. O ką bekalbėti apie tokius daiktus kaip IronPython, SilverLight ir galų gale ASP.NET (čia QT su savo web galimybėmis yra aiškiai tvarkomas į vienus vartus kad ir kokia operacinė bebūtų ant to QT C++ ). Negana to ką bekalbėti apie kodo rašymo spartą – C++ VS C#, pirmiesiems reikia galvoti apie visokius headerius, neduok dieve nesukurti rekursijos, kai vienas į kitą kreipiasi, nes atsiras begalės problemų (tiesa, Nokia su savo QT C++ šią problemą bandė spręsti naudojant Signals ir Slots, ir tai iš tiesų padeda bent jau kažkokį apps’ą parašyti, tačiau nesprendžia reikalo iš esmės).

Taigi rezultate turime Nokia ir Windows Mobile 6.5, kurią Microsoft’as pakeičia Windows Phone 7 kultas, kuri turėtų būti naujasis stebuklas ant C#’o. Tiesa pagal dabartinius feature’sus, nepaisant to kad MS C#’u koduoti žymiai patogiau, lengviau, greičiau ir maloniau, nei  QT C++, o Visual Studio 2010  >>>>>>> Nokia QT 4.7, bet pačio
Symbian^3 VS  Windows Phone 7 palyginimas 2011 metų vasariui buvo toks:

* Greitis panašus

* Resursų sunaudojimas irgi panašus (Android’ui reikia 2 branduolių ir 1,3 Ghz norint išgauti maksimumą, Symbian’ui užtenka vos 1 branduolio ir 600 Mhz, kas kartu reiškia ~2 kartus mažesnius poreikius iš telefono baterijos).

* Windows Phone 7 šiuo metu nepalaiko Multi-tasking’o, Copy-Paste, background services ir kt,. o Symbian^3 visą tai seniausiai palaiko. Nemažai iš šių trūkumų turėtų būti pašalinta iš WP7 šiuo metų pabaigai, kuomet turėtų pasirodyti pirmieji Nokia WP7 telefonai.

—-

Symbian^3 operacinei sistemai, Nokia, deja, tesugebėjo išleisti kol kas tik 4 telefonus: Nokia N8, Nokia C6-01, Nokia E7-00 and Nokia C7-00 .

Naujasis Nokia N9 turėjo būti pirmasis tobulusios MeeGo OS atstovas, su pašalintais visais N8 trūkumais, bei tomis pačiomis ir geresnėmis tech. specifikacijomis kaip ir N8, bet visas šitas reikalas tapo discontinued po to kai Nokia šių metų vasarį paskelbė pereinanti prie Windows Mobile 7 ir atsisako savo operacinių kūrimo, kartu atleidžia tūkstančius produktų, pereina iš Open-Source į Closed-Source, ir gauna ribotą galimybę šiek tiek modifikuoti Windows Mobile 7 OS savo kompanijos ribose Suomijoje.

Taigi visi tie, kas laukė Nokia N9 taip ir liko nieko nepešę, ir tikėdamiesi kad įsigyti Nokia N8 neverta nes greitai pasirodys Nokia N900 liko išvis be išmaniojo telefono .

Netgi buvo nuotraukos pasirodžiusios internete naujojo Nokia N9:

Nokia N9

 Iškart galime jį palygti su Nokia N8:

Nokia N8

Kas dar geriau Symbian’ui ir Nokia N8 šiuo atžvilgiu yra tai, kad, kadangi Symbian^3 operacinė išleista ir produktai su šia operacinė taip pat, tai Nokia paliko nemažai žmonių prie šios OS support’o, t.y. kartu ir bugfix’ai, update’ai šiai OS ir t.t., o Maemo developeriai buvo arba gražinti prie Symbian’o, arba išvis atleisti, arba perkelti į kitas pareigas. ).

Neaišku kaip yra su QT QML projektu, kas yra kone Javascript+CSS geriausios savybės, tik kad juo rašomos programos skirtos Symbian^3. Čia apps’as rašomas ~10 kartų greičiau nei su originaliu QT C++. Tik šis dalykas dar neturi finalinės versijos, tad ne viską galima su juo sukurti. Jeigu QML’ą Nokia išbaiktų, tai ir appsų kūrimas, skirtas Symbian^3 telefonams taptų begalo paprastas. Iš tiesų tai QML’as yra Framework’as ant QT C++, kaip QT C++ yra framework’as ant orginalaus ISO C++. Ir beje QML išties nerealus dalykas, man beje labiausiai patikęs iš Nokia sukurtų programavimo produktų.

Taigi iš ‘greit žūsiančio’ produkto Nokia N8 ir Symbian^3 rodos tapo ilgalaikiu ir supportinamu produktu, ir šita situacija nuo Nokia N8 paskelbimo 2010 pavasarį iki 2011 pabaigos panašu kad ir išliks ). Na o Nokia N8 atgyvens normalų bent 1,5 metų gyvenimą, ir turint omenyje rinkos ir technologijų spartos tendencijas, bus pakeista laiku, o ne anksčiau laiko . O visi Nokia N8 savininkai prisimins turėję puikų telefoną.

Ir apskritai, aš nesupratau daugelio stumimo ant Symbian^3 ir Nokia N8 argumentų. Taip, apps’us rašyti išties yra sunkiau nei Android’ui(Google version of Java) ar WP7 (Microsoft’s C#), tačiau nepasant to Symbian^3 operacinė išties buvo funkcionali:
A-GPS, WLAN 802.11n palaikymas, HD video palaikymas, Flash palaikymas, FM radijas, Multi-tasking’as, Background-services, Multi-touch ir t.t.

O pats Nokia N8 mano nuomone apskritai buvo geriausias telefonas rinkoje pagal mano poreikus:
manieji koncentruojasi į kamerą, diktofoną, fotoaparatą, USB 2.0/3.0 ir HDMI jungtis, GPS palaikymą, WIFI 802.11n prieigos buvimą, FLASH palaikymą, radiją ir multitaskingą.
Visą tai Nokia N8 turėjo, negana to ir 16GB vidinę atmintį, kas irgi darė praktiškai visus Android telefonus, o dėl perdavimo tarp PC<->Nokia N8 per mini USB spartos, man iki šiol neprireikė įsidėti microSDHC 32GB flash atminties kortelės, kurią turėjo palaikyti šis telefonas, sumoje leidžiantis turėti visus 48GB )).

Įdomumo dėlei pasakysiu kad į Nokia N8 vidinius 16GB telpa ~2 valandos video klipas HD kokybe MP4 HD formatu @25fps filmuotu šiuo telefonu.

Neaišku kaip bus su MicroSDXC (SD eXtreme Capacity) palaikymu Nokia N8, kas yra ‘upcoming’ standartas, apimsiantis teorinę 64GB->2TB microSD kortelių gamą(kolkas SDXC serijoje yra žinomi tik du modeliai 64GB ir 128GB, ir ‘microSD’ grupėje jie dar kol kas nepreinami, tą galima padaryti tik nesumažiname SD dydyje). Tačiau net jeigu Nokia N8 to ir nepalaikytų, manau per metus gerokai atpigsiančios 32GB microSDHC kortelės man pilnai manau užteks iki šio telefono, kaip pagrindinio mano aparato rankose, vartojimo perleidimo kitam aparatui. O šis daiktas manau dar metus užsibus pas mane, nes KAMEROFONU srityje Nokia N8 padarė progresą TIK VAIZDO FILMAVIME lyginant su mano turėją EX’serija – Samsung SGH-G800 ir SGH-G810 (Symbian S60V5, 5Mpix FOTO, 3x optinis artinimas, MAKRO režimas, vaizdų atpažinimas, vaizdo stabilizavimas ir VGA (640×480) filmavimas 30fps greičiu, kas irgi nebuvo taip jau prastai).

Beje dar vienas idomus faktas – su savo 3 kartu didesniu lešiu, ir rimčiau atrodančia optika Samsung SGH G810 nuotraukos 5Mpix sveria 2,2 -> 2.9MB, tuo tarpu Nokia N8, su savo 12Mpix vaizdais nuotraukas tepagamina vos 1.6-2.2MB. Visai kitas reikalas su video filmavimu, čia jau įdomiau – 8 minutės judančio vaizdo filmavimo vidutiniškai užima ~1GB vietos telefone .

Ir nenuostabu, HD filmavimo kokybės iš Nokia reikėtų pasimokyti daugumai kompanijų, tame tarp ir Samsung, būsimiems Apple produktams, Sony Ericsson ir kitiems.

Dar kažkokie gandai buvo kad telefonas laggina ir kimba. Tai pasakysiu – aš asmeniškai jokio lago nejaudčiau, telefoną perkroviau per pusmetį gal kokius 6 kartus, kuomet nenorėjo užsidaryti atidaryti apps’ai, kas neva laikoma kibimu. Galbūt kartais jis truputi ilgiau sekunde ar pora atidarinėja kokį tai dalyką, tarkim kamerą ar GPS, tačiau kad tai ‘lėtas’, ‘lagginantis’ daiktas to nepasakyčiau.

Apie ‘bateriją laikančią 1 dieną’ – tai irgi tik gandas, telefoną aš kraunu vidutiniškai kas 4-5 dienas. Ir per pusmetį niekas nepasikeitė.

Vienintelis kvailesnis dalykas yra tai, kad jeigu ekrane yra vienintelis teksto laukelis, jums visvien pirmiausiai reikės ant jo bakstelėti kad galėtumėte įvedinėti tekstą.

Na o bene geriausias dalykas yra šio telefono kaina. Vos jam pasirodžius, šį telefoną buvo įmanoma įsigyti už maždaug 1250 litų, salonuose kaina buvo 1600-1700Lt, kas yra žymiai pigiau nei Apple iPhone4, ar Samsung Galaxy S + 16GB microSDHC kortelė. Abu pastarieji variantai tuo metu būtų atsieję po bemaž 3000 lt ir abu telefonai buvo smarkiai prastesni mano poreikių atžvilgiu – tai vienam ar kitam trūko WIFI 802.11n standarto, tai HD filmavimo, tai 12Mpix kameros.

Dar beje, teko pabuvoti stažuotėj ir konferencijoje/seminare kompanijoje Nokia, tai nuo šiol turiu naują kokybės standartą kaip turėtų būti organizuojamos stažuotės, konferencijos, seminarai… Lietuvos visiems AB’ams labai labai labai toki iki to. Pradedant tuo kad už viską sumoka Nokia – pietus, pusryčius, vakarienę prabangiame restorame, aprūpina reikiama įranga – kiekvienam dalyviui seminare nors ir po 2, kad ir Nokia N8 telefonus visoms konferencijų dienoms, svarbu bele prieš išvažiuojant atiduoti, tiek iš Nokia apmokamų tarptautinių kelionių, tie padoriais pranešimų skaitytojams, tiek normalia praktika, su visu softu etc. Na vnž, net ir mūsų Omniteliui, Bitėj ar kitiems stambiems AB’ams Lietuvoje labai toli iki to, ir man tiesa sakant dabar jau labai booring būtų šių kompanijų seminaruose būti dar kartą.

Ir tuo pačiu keista, šiandien susimasčiau, nejaugi jau tiek metų praėjo, ir to entuziamo kažkaip nebėra tiek daug – į tai neatkreipdavau dėmesio, kol nepamačiau tokių entuziastingų žmonių.

—

Na o dabar apie Z-5500 –  prisimenat, kaip beveik prieš metus rašiau blogo įrašą, kaip apie jas svajoju (http://www.prisimenu.lt/2009/07/logitech-z-5500/ ) – tai va, nebeištvėriau :D:D – sakau jamu, nes labiau jau knieti ir norisi jas turėti, o tai bo dar būsiu nelaiminga žmoguva… Na o juk nelaimingu būti yra griežtai draudžiama(o dar mokslininkų tiek prirašyta, kaip tai smarkiai kenkia ir darbo efektyvui ir t.t.)…

Tai vat aš jomis džiaugiuosi jau savaitėlę gerą, kartu su Creative Sound Blaster X-Fi Titanium Fatal1Ty Champion:

Creative X-FI Titanium Fatal1ty Champion Edition

Ji laikoma pačia geriausia, šiuo metu rinkoje esančia, kompiuteriui skirta garso korta – ir išties, lyginant su integruota garso kortą, ir X-Fi Titanium Fatal1Ty – skirtumas kaip diena nuo nakties. Visų pirma – papildomas aparatūrinis garso stripinimas ir daug didesnės kortos galimybės tikrai leidžia išgauti tuos 109 db, o integruota vargiai ar vos 90db. (Tiems kas nežino, tai db – reliatyvus eksponentinis dydis, t.y. (2db != 2×1db).

Taigi, ši garso korta, kartu su Logitech Z-5500 (dievinu jas dar ir dėl LCD ekrano valdymo dėžėj ir nuotolinio pultelio), kurios šiuo metu yra laikomos geriausiomis rinkoje esančiomis kompiuteriams skirtomis kolonėlėmis(berods vienintelės turi skaitmeninę išvestį), bei galingiausiomis savo 5.1. kompiuterinių kolonėlių serijoje (505W RMS, 1,01 kW PMPO, 8 Omai @ 100Khz, >115db max., norm. 100db), yra fantastinis tandemas.

Ir kaip aš džiaugiuosi kad nereikia sėdėt gyvenant butuke kokiam nors, kur per šią savaitę turbūt būčiau bent 5-etą kartų nuovadoj pabuvojęs..  Dabar – subą ant maxinumo, satelitus į lauką nukreipi, pradarai langą ir susišnekėt kieme nebeįmanoma :D, visas rajonas skamba :D:D.

Išpakuojam Z-5500

O štai ir pats žvėriukas:

Logitech Z-5500, Max. SPL > 115db (norm. 100db), 8 omai @ 100 Khz, 505W RMS, 1,01kW PMPO

 —

Tai tiek va .

Ne gana to, pagalvojau, kad net ir 310 litų yra ta pati bevertė suma. Čia priskaičiavau tiek, kiek žmogus vienas norėjo nusipirkti man labai mielą mano antrąjį telefoną, Nokia 6233. Kažkaip atrodo kad jausčiausi emociškai kur kas prasčiau su 310 litų rankoje, nei telefonu. Galbūt įtaką daro mintys, kad pirkimo metu prieš daugiau nei pora metų jis kainavo bemaž 1200 litų.

Išvadoje pradedu aiškiai pastebėti kaip smarkiai litas prarado vertę prieš pastarąjį dešimtmetį… Prisimenu, kad ar tai 97-aisais ar tai 98-aisiais džiaugdavausi gavęs tuos pačius 200 litų tarsi būčiau milijoną gavęs. O dabar? Į parduotuvę maisto nusipirkti nueini ir jau 50 litų nėra…

Asmeniškai pradeda atrodyti kad dirbi dirbi ir nieko neuždirbti, na o pabandęs suprasti kodėl, pamatai tokius elementarius dalykus kaip kad šiame blogo įraše… Baisu…

Taigi ar verta mūsų diena vardan 250 litų? Palikit šį klausimą nuspręsti kitiems.

Teisingi mokesčiai

Kaip labai dažnai matome, mūsų valdininkams trūksta ir pačių elementariausių idėjų apie teisingus mokesčius. T.y. mokesčius, kurie kuriami ne lupikavimo pagrindais – pvz. visai seniai vos nepriimtas įstatymas ‘visų automobilių apmokestinimas’, vien už tai kad tu turi automobilį. Kas reikštų kad apmokestintas būtų egzistavimas.

Na, bet turiu pora tikrai puikių idėjų, kurios duotų ir pajamas, ir nesukeltų tokio žmonių pykčio ‘už ką’. Visų pirma, jeigu renkam mokesčius už automobilius/motociklus, tai visa surinkta suma turi būti panaudota susijusiam dalykui, pvz. kelių tiesimui. O ne nuplaukti į nežinia ko finansavimą.
Visų antrą, mokestis turi būti skatintinas, bet jis neturi būti toks, kad naudojiesi mašina ar ne, jį visvien moki.
Mano idėja būtų – toks mokestis turėtų būti mokamas tik procedūros metu – šiuo atveju turiu omenyje – valstybinę tech. apžiūrą. Būtent ‘pereidinėjant’ ją ir turėtų būti sumokamas toks mokestis.

Na o mokestis, mano nuomone pats logiškiausias būtų – būtent susijęs su gamtosauga, ir tik tiems kas smarkiai perlipa standartus(ribos mūsų šalyje ir persistengtinai nuleidžiamos) – tai mokestis nuo automobilio kubatūros virš 3 litrų, ir motociklo kubatūros virš 600 kubinių centimetrų.

Ir jis turėtų būti dinaminis. Idealiausias variantas, mano nuomone, būtų:

Automobiliams virš 3 litrų darb. tūrio:

už kiekvieną papildomą kūbinį centimetrą, nuo 3 litrų iki 4 litrų: po 10 centų.
už kiekvieną papildomą kūbinį centimetrą, nuo 4 litrų iki 5 litrų: po 20 centų.
už kiekvieną papildomą kūbinį centimetrą, nuo virš 5 litrų: po 40 centų.

Motociklams virš 600 kūbinių centimetrų darbio tūrio:

už kiekvieną papildomą kūbinį centimetrą, nuo 600 iki 1000 ccm: po 20 centų.
už kiekvieną papildomą kūbinė centimentrą, virš 1000 ccm:  po 30 centrų.

O dabar paskaičiuokime:

Automoblio savininkui, su 3.5L darbinio tūrio varikliu toks mokestis siektų: 50 Lt
Aut. savininkui, su 4.0L darb. tūrio varikliu siektų: 100 lt
Aut. savininkui, su 4.5L darb. tūrio varikliu siektų: 200lt (1000 x 0.1lt + 500 x 0.2lt)
Aut. savininkui, su 5.0L darb. tūrio varikliu siektų: 300lt (1000 x 0.1lt + 1000 x 0.2lt)
Aut. savininkui, su 6.0L darb. tūrio varikliu siektų: 700lt (1000 x 0.1lt + 1000 x 0.2lt + 1000 x 0.4lt)

Motociklo savininkui, su 750 ccm darbinio tūrio varikliu toks mokestis siektų: 50lt
Mot. savininkui, su 999 ccm darb. tūrio varikliu siektų: 80lt
Mot. savininkui, su 1800 ccm darb.tūrio varikliu siektų: 320lt (400 x 0.2lt + 800 x 0.3lt)

—-

Automobilių savininkams, toks mokestis tebūtų vos kartą per 2 metus(naujų automobilių kartą per 3 metus), t.y. tech. apžiūros galiojimo laikotarpis.

Motociklų savininkams – kartą per metus(naujų motociklų savininkas – karta per 2 metus), t.y. tech. apžiūros galiojimo laikotarpis.

—-

600 ccm motociklams ir 3.0L automobiliams etalonus pasirinkau ne šiaip sau, o remiuosi daugelyje interneto diskusijų matytuose automobilių/motociklų paieškos diskusijose. Ir daugeliu atveju būtent virš šių kartelių esantys varikliai tampa labai didelės galios, sportiškumo arba prabangos etalonu. Iki šių etalonų, daugumai žmonių darbinis turis neturi tokios esminės įtakos.

Ir ko esmė yra, kad būtent 600+ ccm motociklus ir 3.0+ L automobilius vairuoja daugeliu atveju kur kas labiau pasiturintys gyventojai. Savaime aišku ir didesnės kuro sanaudos, bei aplinkos tarša.

—————

Na bet kur tau, mūsų valdininkai arba visus stengsis sugrūsti į 1.4L darb. tūrio automobilius remdamiesi kokia nors visiškai kitokių gyvenimo įpočių valstybe, arba apskritai apmokestins visus automobilius. Na o mokesčiai bus sukišti kažkieno skoloms dangstyti.

Tokie dalykai ir kelia žmonių nepasitenkimą.