Mokslas + studijos + kelionės + sportas

Iš seno nupušusio arklio ‘ferrari’ nesukursi. Nesvarbu, koks bebūtų tobulas Code::Blocks IDE, tačiau MinGW (GNU GCC for Windows) nerodo stebuklų ir neduoda to ko iš jo aš noriu. Juo labiau probleminis yra wxWidgets įrankis. Nors su Code::Blocks naudojant Code::Blocks integruotą wxSmith pluginą, galiu daryti tai ką galiu ir su MS Visual Studio – t.y. GUI elementų drag-n-drop’as, event bind’as ir t.t. neparašant nė eilutės kodo, tačiau visas tas daiktas nenori kompiliuoti taip kaip jam reikėtų, nors ir gražiai atrodo:

Bet error’ai tiesiog žudo:

————– Build: Debug in wxWidgetsDemo2 —————
Compiling: wxWidgetsDemo2App.cpp
Compiling: wxWidgetsDemo2Main.cpp
Compiling: resource.rc
Linking executable: bin\Debug\wxWidgetsDemo2.exe
c:/program files (x86)/codeblocks v10.05/mingw/bin/../lib/gcc/mingw32/4.4.1/../../../../mingw32/bin/ld.exe: cannot find -lwxmsw29ud
collect2: ld returned 1 exit status
Process terminated with status 1 (0 minutes, 17 seconds)
1 errors, 0 warnings

Bei:

||=== wxWidgetsDemo2, Debug ===|
ld.exe||cannot find -lwxmsw29ud|
||=== Build finished: 1 errors, 0 warnings ===|

Tiesog tampa kova su kompiuteriu.

Todėl, galbūt kažkas norės užbaigti, arba pačiam vėliau pavyks tai padaryti, bet iki tol parašysiu ką padariau:

1. Nueinate į saitą:

http://sourceforge.net/projects/wxwindows/

ir atsisiunčiate wxMSW-2.9.1-Setup.exe (24.4MB) spaudami tą didelį žalią mygtuką.

Sudiegiate viską by defaulf nekeisdami instaliacijos direktorijos į C:\wxWidgets-2.9.1\

2. Pasileidžiate Code::Blocks, spaudžiate New -> Project, pasirenkate wxWidgets application, ten dar pasirenkate po to GCC kompiliatorių, suvedate SVN duomenis bet kokius (nebent rimtą TeamProject’ą kursite), bei pasirenkate sukonfigūruoti wxWidgets.

3.Toliau reikės pasirinkti wxWidgets install path’ą, jį pasirenkate tą kur instaliavote, t.y.  C:\wxWidgets-2.9.1\ (jame yra direktorijos ‘lib’, ‘include’ ir kitos). Dar galite uždėti varnelę __WX_DEBUG__ environment variable’ui.

———

Pagal idėją ten jeigu norite debug ir release dar ten papildomai galima priskirti prie project build optionų, tačiau tai man nebuvo svarbu, nes projekto nepavyko sukompiliuoti, dėl blogo pradžioje buvusių error’ų.

Pagal idėją dar bandžiau ir:

http://wiki.codeblocks.org/index.php?title=FAQ#Q:_How_do_I_use_both_Debug_and_Release_builds_of_wx_libraries.3F

T.y.

1. Windows Button’as -> Run…

2. ‘cmd’ [enter]

3. cd C:\

4.cd wxWidgets-2.9.1\build\msw

5. Na o tada jau bandžiau visai, bet naudos visvien buvo nulis:

Bandžiau taip:
C:\wxWidgets-2.9.1\build\msw> “C:\Program Files (x86)\CodeBlocks v10.05\MinGW\bin\mingw32-make” -f makefile.gcc BUILD=release SHARED=1 MONOLITHIC=1 UNICODE=1

ir šitaip:
C:\wxWidgets-2.9.1\build\msw> “C:\MinGW\bin\mingw32-make” -f makefile.gcc USE_XRC=1 SHARED=1 MONOLITHIC=1 BUILD=debug UNICODE=1

ir štai šitaip:
C:\wxWidgets-2.9.1\build\msw> “C:\Program Files (x86)\CodeBlocks v10.05\MinGW\bin\mingw32-make” -f makefile.gcc BUILD=debug SHARED=1 MONOLITHIC=1 UNICODE=1

ir netgi taip:
C:\wxWidgets-2.9.1\build\msw>“C:\Program Files (x86)\CodeBlocks v10.05\MinGW\bin\mingw32-make” -f makefile.gcc USE_XRC=1 SHARED=1 MONOLITHIC=1 BUILD=debug UNICODE=1

 Tačiau visvien errorai:
if not exist ..\..\lib\gcc_dll\mswu mkdir ..\..\lib\gcc_dll\mswu
gcc -c -o gcc_mswudll\wxregex_regcomp.o  -O2 -mthreads  -DHAVE_W32API_H -DNDEBUG
 -I..\..\include -I..\..\lib\gcc_dll\mswu -D__WXMSW__  -D_UNICODE   -MTgcc_mswud
ll\wxregex_regcomp.o -MFgcc_mswudll\wxregex_regcomp.o.d -MD -MP ../../src/regex/
regcomp.c
gcc: CreateProcess: No such file or directory
mingw32-make: *** [gcc_mswudll\wxregex_regcomp.o] Error 1

arba:
cpp: Too many arguments
mingw32-make: *** [gcc_mswuddll\wxregex_regcomp.o] Error 1

Susiintalianau netgi atskirai MinGW, prisidėjau per Computer->Properties->Environment Variables MinGW ir GCC_EXEC_PREFIX, pagal BLIDE tutorial’ą:

VISTA AND WINDOWS 7 ONLY:
Once installed, copy the contents of the “MinGW\libexec\gcc\mingw32\3.4.2″ directory into “MinGW\bin”

ANY WINDOWS OS:
1.- Click the start button, right click on ‘My Computer’ >> ‘Properties’. Click the ‘Advanced Tab’ and at the bottom you will see the ‘Environment Variables’ button. Click that.
It should open up a new window with two boxes named ‘User Variables for blah’ and ‘System Variables’.
2.- Click ‘New’ for User Variables and in the ‘Variable Name’Box type MinGW. In the ‘Variable Value’ Box enter the path to the MinGW installation ie C:\MinGW. Then click OK.
3.- In the ‘System Variables’ box, scroll down until you see the variables Path. Click on it and click the edit button. In the ‘Variable Value’ box, move your curser to the end of text, add a semi colon, and put the path to your MinGW\bin directory. eg, c:\MinGW\Bin. Click ok and ok again and if you are using windows XP, you are ready to go, if you’re using Vista or Win7, you have to make one little additional step:
WINDOWS VISTA AND WINDOWS 7:
4.- The same way you have added the environment variable called MinGW (step 2), you should create an environment variable named GCC_EXEC_PREFIX and set it to c:\MinGW

Tačiau naudos visvien buvo nulis. Šiam kartui užsiknisimo užteks. Kol kas grafinį GUI C++ kalbai yra pavykę sukurti tik DOS terpei, na bent Microsoft Visual Studio projektuose, tačiau ten jau nėra tas įprastas C++, o Visual C++, kuris šiek tiek skirasi nuo C++ (nors Code::Blocks palaiko ir Visual C++).

Tiesa, NetBeans’ams su su Swing GUI API dar toli gražu iki to ką mums siūlo Microsft su savo Visual Studio GUI Api, naudojamu C#, Visual Basic, Visual C++ aplikacijoms kurti… Na bet turime tai ką turime…

Prisimenu, kaip prieš beveik metus pradėjo giliau žvelgi į Python(Dive ir Python) ir peršokti iš statuso ‘aš žinau kas tai yra ir galiu parašyti 5 eilutes kodo‘ į ‘aš galiu programuoti python‘, gana rimto pavadinimo blogo įrašu: ‘Python VS Php‘:

http://www.prisimenu.lt/2009/11/xml-amadeus-pnr-crs-gds-soap-python-vs-php/

Tai va, praėjo metai, ir pagal idėją turėjau padaryti progresą šioje srityje. Na ir šiokį tokį padariau, tačiau bene svarbiausias dalykas manau būtų būtent pats ’system setup’as ir IDE. Dažnai teko gūglo klausti ‘best Python IDE‘, ‘best ide for python‘ bei ‘python+django for windows7‘.

Išbandžiau turbūt bene visus žinomus populiaresnius IDE:

• 1. Aptana Studio 2 including PyDev 1.6.2
• 2. Eclipse+PyDev 1.6.2
• 3. Eric 5 Python IDE (QT + QScintilla)
• 4. Komodo Edit
• 5. NetBeans 6.9 + Python plugin
• 6. PyCharm 1.0 Beta 2 (PY-96.1203 , Rev 2010, Sep 17)
• 7. Python IDLE
• 8. µ.dev
• 9. WingIDE 4.0 Beta 4 / WingIDE 3.2.9

ir dar išsigooglinai ir apsišviečiau apie dar kelioliką įrankių skirtų Python’ui.

Mano progresas į Python’ą, o vėliau į Django buvo gana nestandartinis.

NetBeans 6.9 + Python plugin:
Kadangi gerai mokėjau Java, ir labai myliu NetBeans įrankį, kuris, mano nuomone, yra vienas geriausių IDE pasaulyje apskritai, tai pradėjau nuo Jython+Django buildo skirto NetBeans. Kas puiku – visa tai gavau per pačią NetBeans programą ‘plugins manager’ pagalba, todėl nieko instaliuoti kaip ir nebūtų reikėję, jeigu ne ’stable Jython’ problemos. T.y. Jython’as 2.5.1 ir senesni turėjo problemų su Exception’ų valdymu, todėl papildomai instaliavau 2.5.2 beta realyzus, kurie beje iki šiol vis dar beta stadijoje.

Viskas kaip ir gerai, išskyrus tai, kad Python’o pluginas NetBeans’e neturi Django palaikymo (tai yra suplanuota neva į NetBeans 7.0 įdiegti, tačiau bijau kad Python+NetBeans projektas šiuo metu yra apmiręs (viskas sustoję nuo berods dar 2008′ųjų).

Kitas trūkumus, nėra pilnaverčio Python auto-complete.

Tačiau pereinant nuo Javo’s į Python(Jython)  tai labai puikus dalykas, teko netgi vieną Java programą perrašyti ant Jython’o. Be to labai puikiai ir lengvai pavyko prijungti PostgreSQL DB prie Jython programos.

—–

O dabar apie kitus IDE:

Python IDLE – na nebent kažką minimaliai pratęstuoti, tikrai netinka daryti kažką daugiau.

Eclipse+PyDev 1.6.2 – AŠ NEKENČIU ECLIPSE . Apsivėmiau nuo Eclipse kai teko ieškoti Java IDE įrankių prieš 3 metus. Ir daugiau matyti nebenoriu. Nuomonės nepakeitė ir Eclipse+Pydev naujausios versijos. Gal kam nors tai ir tinkami įrankiai, bet man aplinka visai nedraugiška, nemaloni ir nepatogi.

Eric 5 Python IDE (QT + QScintilla) – neva turėjo būti kažkoks stebuklingas įrankis. Instaliacija – tragedija. 99 proc. žmonių nė susiinstaliuoti kad viskas veiktų nesugebėtų. Nepatogu ir apskritai ‘ką kūrėjas sau galvojo’.

µ.dev – jokios instaliacijos, kažkas neva minimalistiško, bet absoliučiai niekas neveikė, bent jau su Windows 7. Python net programos hello world nepavyko paleisti.

Komodo Edit - Freeware variantas neskirtas sukurti kažką daugiau, trūksta daugybės galimybių. Pilnos versijos net tingėjosi bandyti. Iš video, galbūt ir pusiau velnio įrankis, tačiau esama versija neplaiko Django.

WingIDE 4.0 Beta 4 / WingIDE 3.2.9 – palaiko Django, bet man nepatiko.  Nežinau kodėl taip buvo, bet kai kurios Python funkcijos neveikė, print’as nepripažindavo simbolių, o galbūt apskritai dvigubų kabučių, normaliai patogiai pasikurti ir valdyti projektų nepavyko. Yra nemažai kitų trukumų. Todėl nusprendžiau ieškoti kažko kito.

Aptana Studio 2 including PyDev 1.6.2 – variantas jau labai iš bėdos. Gana smarkiai jaučiasi Eclipse kvapas. Aš netgi sakyčiau, jog iš pirmo žvilgsnio atrodo tik Eclipse su pakeistu dizainu. Jeigu nebūtų nieko geriau, turbūt naudočiau. Beje, vienas kompetetingas su Python dirbantis kolega, paklausus jo nuomonės rekomendavo šį įrankį. Gaila, tačiau jis nebuvo girdėjęs apie PyCharm.

PyCharm 1.0 Beta 2 (PY-96.1203 , Rev 2010, Sep 17) – na va, štai ir priėjome. Ilgai bebėgiojus tarp įvairiausių IDE, apsistojau prie šio. Kol kas jis yra nemokamas, nes neturi dar 1.0 Stable versijos. Tačiau jos man tiesa sakant nelabai ir reikėjo. Projektas  dar visai naujas, tačiau progresuoja valandomis, vien per šį rugsėji jau buvo padaryti 3 relyzai šios programo versijų. Naujausias 96.1203. O programa išties puiki – automatinis paketų kurimas, ir atpažinimas, Python ir Django Unit testai, Source control – Mercurial, Perforce, Subversion, CVS, Git; itin gilus Python ir Django debuggeris, demo projektai, Python ir Django auto-complete, automatinis instaliacijų suradimas (tiesa, kol kas – kai pridedate Platform,  tai dar papildomai per add pridėkite ir Site-Packages direktoriją, kad ir Django instaliuotą surastų).

Automatizuotas Python+Django serverio paleidimas/buildas vos vieno klavišo paspaudimu, grafinis debugeris, panašus į C# naudojama Microsoft Visual Studio 2008. Be to labai paprastas Windows-1257/UTF-8 koduočių switch’ingas ir daugybė kitų dalykų.

Na o tiems, kurie dar netiki PyCharm’u, geriau pasižiūrėkite šį video:

PyCharm – Getting_started

O svarbiausia, aš dievinu šį tūlsą dėl labai faino interfeiso. Ir pamėgiau jį iškart – taip kaip buvo Free Pascal AKL atveju(kai rinkausi Pascal IDE), taip kaip buvo Code::Blocks(kai rinkausi C++ IDE, ir po to kai supykino DevC++), ir lygiai taip kaip atradau NetBeans IDE(ieškodamas geriausio Java redaktoriaus, ir 3 dienas pykinus nuo Eclipse).

Be abejonės seksiu šio projekto pažanga, bet jeigu JetBrains PyCharm kurėjai sukurė tai, ką mačiau, jau dabar, dar 1.0 beta versijoje, tai net baisu galvoti, ką mes turėsime su 2.0.

Atsiųsti Pycharm galima iš čia (Developer blogas su naujausiais relyzais):

http://blogs.jetbrains.com/pycharm/

Aišku taip pat laukčiau Python+NetBeans 7.0, jeigu Python geek’ai neapleido dar šio projekto.

Pastebėjimo dėlei - su PyCharm, nuo atsisiuntimo ir visiško nulio, pakurti minimalų Django hello world saituką prisireikė vos 20 minučių, su kitomis programomis, vien Python paleisti per IDE užtrukdau dieną ar ilgiau, ką bekalbėti apie antrąjį, Django etapą.

Tiesa, neužsiminau apie IronPython’ą, bet čia manau viskas aišku – MS Visual Studio 2010. Beje, kaip kad CPython+Django, su IronPython’u pasiėmiau alternatyvą – IronPython+SilverLight. Beje, labai smagiau programavosi ir pakūriau pora projektėlių. Minusas tik tas, kad jie veikė tik Windows serveriuose. O tai gana didelė prabanga. Per daug komerciška nedideliems projektams įmonėms.

Išvados:

Jeigu nori kad būtų paprasta, ir turi patirties su Java – naudok NetBeans+Jython pluginus. Galėsi dalį kodo rašyti Python, dalį Java, maišyti bibliotekas ir paketus. Paprastai sukonfigūruosi duom. bazės naudojimą.

Antras etapas – jeigu neteko dirbti su Java, arba jau moki Jython, ir nori labiau pasinerti į web on Python – Django, imk PyCharm+Python 2.7+Django, arba MS Visual Studio+IronPython+SilverLight, jeigu tekę dirbti nemažai su MS Visual Studio ir šiaip prijauti MicroSoftui bei norėtum SilverLight’o, o Django tau nėra prioritetinis web framework’as.

Bet, mano nuomone, daugumai kur kas labiau jis bus naudingas PRIEŠ egzaminą, o ne PO. T.y. paPUBLISH’inau tą variantą, kurį pasidariau sau. O patobulintą variantą, muset, reiks paruošti kiek vėliau. Į jį BŪTINAI reiktų įkraupti pačias diagramas su rodyklėmis kas ir kur, nes ‘pure text’ naudos duoda mažai .

Taigi, pasinerkim į PSI aukštumas…

Taigi vajeigi vataigi :D… Ką aš šiandien veikiau… O vat ir nepatikėsit – vykdžiau naujų darbuotojų apmokymus ir žinių patikrinimą… Ir kaip mintyse man buvo juokinga kai kuriais momentais… Kaip faina prisiminti kaip prieš 5-erius metus pats tokiu pat būdu stengiausi įtikti ir įrodyti kad galiu sukurti geriausią produkciją, ir buvau kupinas entuziazmo . Dabar lygiai tą patį naujokuose mačiau . Entuziazmo varikliai su grandiozinėm įdėjom , technologijų asai . Na bus įdomu žiūrėt kaip jie tai realizuos realiame komandiniame darbe, bet jau mintyse nusidėjau – pradėjau planuoti kai kuo didesnę dalį savo darbo perkelti ant jų, entuziazmu trykštančių, galvų .

Ir tuo pačiu keista, šiandien susimasčiau, nejaugi jau tiek metų praėjo, ir to entuziamo kažkaip nebėra tiek daug – į tai neatkreipdavau dėmesio, kol nepamačiau tokių entuziastingų žmonių.

—

Na o dabar apie Z-5500 –  prisimenat, kaip beveik prieš metus rašiau blogo įrašą, kaip apie jas svajoju (http://www.prisimenu.lt/2009/07/logitech-z-5500/ ) – tai va, nebeištvėriau :D:D – sakau jamu, nes labiau jau knieti ir norisi jas turėti, o tai bo dar būsiu nelaiminga žmoguva… Na o juk nelaimingu būti yra griežtai draudžiama(o dar mokslininkų tiek prirašyta, kaip tai smarkiai kenkia ir darbo efektyvui ir t.t.)…

Tai vat aš jomis džiaugiuosi jau savaitėlę gerą, kartu su Creative Sound Blaster X-Fi Titanium Fatal1Ty Champion:

Creative X-FI Titanium Fatal1ty Champion Edition

Ji laikoma pačia geriausia, šiuo metu rinkoje esančia, kompiuteriui skirta garso korta – ir išties, lyginant su integruota garso kortą, ir X-Fi Titanium Fatal1Ty – skirtumas kaip diena nuo nakties. Visų pirma – papildomas aparatūrinis garso stripinimas ir daug didesnės kortos galimybės tikrai leidžia išgauti tuos 109 db, o integruota vargiai ar vos 90db. (Tiems kas nežino, tai db – reliatyvus eksponentinis dydis, t.y. (2db != 2×1db).

Taigi, ši garso korta, kartu su Logitech Z-5500 (dievinu jas dar ir dėl LCD ekrano valdymo dėžėj ir nuotolinio pultelio), kurios šiuo metu yra laikomos geriausiomis rinkoje esančiomis kompiuteriams skirtomis kolonėlėmis(berods vienintelės turi skaitmeninę išvestį), bei galingiausiomis savo 5.1. kompiuterinių kolonėlių serijoje (505W RMS, 1,01 kW PMPO, 8 Omai @ 100Khz, >115db max., norm. 100db), yra fantastinis tandemas.

Ir kaip aš džiaugiuosi kad nereikia sėdėt gyvenant butuke kokiam nors, kur per šią savaitę turbūt būčiau bent 5-etą kartų nuovadoj pabuvojęs..  Dabar – subą ant maxinumo, satelitus į lauką nukreipi, pradarai langą ir susišnekėt kieme nebeįmanoma :D, visas rajonas skamba :D:D.

Išpakuojam Z-5500

O štai ir pats žvėriukas:

Logitech Z-5500, Max. SPL > 115db (norm. 100db), 8 omai @ 100 Khz, 505W RMS, 1,01kW PMPO

 —

Tai tiek va .

Pagaliau tai baigiau . Ne tik kad pačio AT rezultatas buvo puikus, bet paPUBLISH’inau ir final final relyzą, kaip tik būsimiems egzaminams visiems naujakursiams . Reikia tikėtis, kad visas darbas, kurį įdėjau į konspekto rašymą, išties padės daugeliui besimokančiųjų įveikti sudėtingu algoritmų vingius.

Kadangi tai jau, jeigu neklystu, 3-iasis mano konspekto relyzas, tai kokybės kartelę šį kartą buvo užkelta žymiai aukščiau. Konsultuotis teko ne tik su nekalbiais vadovėliais, bet ir kalbiais algoritmų ir logikos dėstytojais .

Žinoma, sugebėjimais prilygti šių dalykų dėstytojams nėra taip jau lengva, tad prisiminus grafus, ir daug raudonos tušinuko spalvos, galima drąsiai daryti išvada, kad dėstytojų pagalbos dėka(kurie šiais laikais dažnai patys yra labai vangiai judantys ir nenorintys įdėti jokių pastangų į mokslo kokybės gerinimą), galima paruošti konspektus, kurių aš net jau ir pats nebevadinčiau konspektais, tai jau greičiausiai tampa pilnaverčiais literatūriniais leidiniais aukštųjų mokyklų studentams(tiesa, kalbu ne apie kiekviena konspektą ar konspektėlį, kurie tokie ir yra).

Tai tiek.

Kadangi žinau, jog čia kartas nuo karto apsilanko ir mano bendražygių kopiančių į tą patį studijų olimpą, tai jeigu jau taip nutiko, kad dar tik ketinate įkopti į AlgoritmoVerestą, tai skelbiu žinią apie pasipildžiusį algoritMozės literatūros sąrašą.

Na ir kaip sakoma, geriausia dovana už atliktą gerą darbą – tai laimingas egzaminą išlaikęs studentas. To visiems ir linkiu.

Čiao, Vava viva

O gi patekau į Kritinę masę .

O šiandien už kelių min… pateksiu į Moto sezono atidarymą. Čiao ~~~

Nors ir vargu ar nors kokiu aspektu galėčiau save pavadinti ‘geimeriu’, bet vienas faktas pritraukė mano dėmesį -
ar žinojot, jo šiandien Steam’e “Grand Theft Auto IV”(GTA4) kompiuterinis žaidimas – vienas populiariausių nūdienų gyvenimo simuliatorių, kurio pačiam nors ir bandyt nelabai teko, tačiau šiandien Steam’e jis kainavo, atkreipkit dėmesį, 7,50 EUR. Manau nelabai pavyktų rasti žmonių, net ir Lietuvoje, kurie pasakytų kad šis žaidimas nevertas tokios kainos(ypač turint galimybę ‘legaliai’ žaisti daugelio žaidėjų režimu).

Jeigu būtų tokios visų žaidimų kainos lietuviams, tai ir piratavimo mastai matyt artėtų į ribą:
lim_{kaina->5 EUR}(LT union PIRACY) = 0

Mano asmenine nuomone, net ir 50 Lt kaina, (krizės neišgyvenantiems arba ją išgyvenantiems tik popieriuje), kada būtų galima sumokėti už kokybišką tik pasirodžiusį naują kompiuterinį žaidimą(tiesa tai negalioja šio blogo įrašo atveju, kai kalbame apie ~1,5 metų senumo objektą)), net ir Lietuviui, būtų tikrai suprantama ir logiška.

O ir už langines geras(pvz. W7), x64 Proffesional ar Ultimate versiją su XP mode, galima būtų mokėti manau kokius 250Lt, o ne 700Lt ar kiek ten dabar yra. (tiesa, juokingai skamba, bet perkant laptopą, šiais laikais 90 proc. atveju tau nori nenori duoda tą Windozę legalią, už kurią, jeigu gerai pakalkuliavau, turbūt primokėjau kokius 350 Lt (ir tai čia tokios kainos būna tik laptopuose iškart įdiegtoms)). Dar juokingiau yra tai, kad universitete duoda Windows XP ir Visual Studio ‘na haliavu’(vieni iš retųjų studijų pliusų, neskaitant pigiaus savęs transportavimo galimybės į Kauną už 7 litus ), tai apskritai pasijutau paskutiniu metu didelis legalumo puoselėtojas :D O kadangi dar nesu nei geimeris, o kino filmus pirmiausia kino teatre pasižiūriu, tai išvis Latga puoselėtoju pasijusti galima :D.

Jau į lankas muset būsiu nukrypęs… Cya

*cya aka ’see ya’ aka ’see you’

Ką galime išmokti apie paprastumą...

Deja, bet tai kraupi šių dienų tiesa… .

Taigi, mano MS Visual Studio naujausias Heading’as “Get ready for C# 4.0″. Tai aš ir atsidarau. O atsidaręs matau… … matau, kad C# dar improvement’us, kuris Php turi seniausias.

Taigi didžioji C# naujiena ‘dynamic‘ keyword’as, kurio paskirtis nusakyta šia eilute:

“Now you can create dynamic objects and let their types be determined at run time.”

T.y., kad nebereikės aprašinėt kintamųjų tipo, o jų tipas bus nustatytas kompilavimo metu.

Pavyzdys kodo(C#):

dynamic info = new ExpandoObject();
info.a = "Noriu";
info.b = 10;
info.c = 'k';
info.d = 'a';
info.e = 'i';
info.viskaMoku = true;


Pavyzdys kodo Php:
<?php
$a = "Noriu";
$b = 10;
$c = 'k';
$d = 'a';
$e = 'i';
$viska_moku = true;
?>

————-

Antrasis dalykas, apie kurį aš svajojau 100 metų nors vienoje kitoje kalboje. Ir ‘at last’, MS atėjo į protą – tai galimybė deklaruoti default parametrų reikšmes, t.y. tai ką Php turi jau aibę metų:

Kodo pavyzdys(C#):
public static void masina(int ratuSkaicius = 4, bool galiVaziuoti=true) { }
Kvietimai:
autoparkas.masina();
autoparkas.masina(3);

—————–

Manau niekam nebekyla minčių atsakinėjant į klausimą – “What is the best programming language” bei ‘kas nuo ko rippina’ .

4.Php funkcijų – print_r(), var_dump().

Assembler – mov hujAX,dafigznaetkudaQX;
Pascal - is it (NOT)(STILL)(COULD BE) a programming language???
Java – Am I dead? Oh… it’s just a lagggggggg.
C# – my intention is to be a php.
Php – why the hell I’m so perfect and everybody rips me?
Python – “Get set! Ready! Fire in the hole!”
Logo – Left, Left, Right, Right, Right, Towards, Bump! Ouch! :D

—-

Got it?

Kadangi turėjau keletą nerealių reikalavimų lapotopui:
- Plonas
- Be dvd įrenginio
- Tik 13.3″ colio
- Pakankamai galingas (jokių celeron, 2 branduolių)
- Su baterija galėčiau dirbti ne mažiau kaip 5 valandas
- Svoris būtų 1.2-1.4 kg.
- Žmoniškas webcam’as – 1.3 – 2Mpix.
- HDMI jungtis. Kad nereiktų kaskart USB flash’o į LCD teliką kišti.
- Jeigu jau legalios OS pirkimas yra neišvengiamas dalykas, tai jokių gyvu tai nebus VIŠTA.

Galiausiai tokį gaminį pavyko rasti Lenovo gamoje:

Lenovo U350

Tiesa, gavęs tai ko noriu, užsinorėjau daugiau. Todėl nusprendžiau paaukoti 400 gramų, ir nors ir nebetilpau į 1.3kg svorį, tačiau pasirinkau variantą su dvigubai talpesne baterija – maksimalios talpos, kuri statosi į šį laptopą.

O dabar geriausias faktas, lėmęs tokį mano apsisprendimą:

Pasak gamintojų, su 8 celių baterija, nešiojamas kompiuteris be pertraukos atjungtas nuo tinklo gali dirbti iki 10,5 valandų.

Todėl mano pasirinkimas išmainyti 5 valandų darbo maksimalią trukmę į dvigubai ilgesnę – 10 valandų visų pirma rėmėsi ta idėja, kad absoliučiai nebereikės nešiotis maitinimo laidų, kas būtų su dvigubai mažesne talpa, todėl bendras svoris turėtų būti net mažesnis.

Taip pat pasirinkau maksimalius kitus parametus:

Vietoje vieno branduolio Intel Pentium SU2700, pasirinkau kur kas padoresnį variantą – Intel Pentium SU4100, kuris jau apginkluotas visais dviem branduoliais – poros šimtinių toks primokėjimas, mano nuomone buvo tikrai vertas (apie šio loptopo variantą su Intel Celeron ULV743 aš net nevertinu kaip kompiuterio).

Taip pat be abejonės – 3 GB DDR3 1066 Mhz atminties, vietoje standartiškai statomų dviejų.

Bei žinoma – turiu poreikių kietąjam diskui, todėl nei 160GB nei 250GB variantai manęs netenkino – mačiau didelę prasmę papildomai primokėti už maksimalų gamykliškai statomą HDD – 320 GB.

Na ir webcam’as – šį kartą lenovo nepasišiukšino – 1.3Mpix webcam’as suteikia puikią kokybę video konferencijoms.

Iš papildomų privalumų turbūt būtų HD LED WXGA ekranas. Kaip žinia, būtent LED LCD televizoriai yra žymiai taupesni net ir už standartinius LCD, kadangi led diodais skleidžiama šviesa suvartotoja daug mažiau elektros energijos. Tiesa, tų LED kiek žinau būtų tik iki ~40 proc., ir tai visvien yra LCD monitorius. Anyway, tai turi prasmę budėjimo trukmei.

Na ir pabaigai, šioks toks presentation’as:

Peržiūrėjau nemažai laptopų, ir tų kurie tinka man, arba nėra Lietuvoje, arba kainos kosminės – soory, bet mano nuomone, mokėti už 13,3 laptopą po 6,5 – 7 tūkst. litų yra per daug. Normali padoraus laptopo kaina yra 2,5-4 tūkst. litų, bet tik jau ne 7 tūkst. litų.

Tie visi kurie kainuoja po 1400-2000 Lt 95 proc. atveju būna ARBA TRIPERIAI, arba IŠKASTRUOTI normalių modelių variantai.

Kaip pavyzdį pateikčiau mano paties laptopo alternatyvą su Intel Celeron ULV743(1 core, 1.3Ghz, 1MiB L2, nėra Intel64 palaikymo) procesoriumi – man apskritai kyla tuomet mintis, kas per protas turėtų būti kad įstatyti tokį procą vietoje Pentium SU4100(2 core, 1.3Ghz, 2MiB L2, Intel 64, be Intel VT(Virtualization)*) ar Core 2 Duo SU 7300 (2 core, 1.3Ghz, 3MiB L2, Intel 64, su Intel VT).

Pagal visus dėsnius Celeron variantas negalėtų dirbti 64bit-OS’e, o SU4100 nepalaikys Windows 7 Professional esančio “Virtual Win XP SP3″ režimo(na bet manau apsieisiu ir be jo).

Dar, jeigu kažkas pagalvoju kad naujuose netbukuose(Pentium SU/C2D SU ir pan. procesoriai yra statomi į galingiausius netbukus, ir “nebook destroy” notebookus) esantys Pentium Su procesoriai yra iš kitos eros nei C2D SU, tai tai pagalvoję klysta – abu pagaminti Penryn architektūros pagrindus, skirtumai tik du – Virtualizacijos nepalaikymas ir 1MB mažesnis L2 cache’as. Kadangi Lietuvoje tokio Lenovo kompiuterio, kuris turėtų C2D SU7300 CPU nebuvo, tai pasirikimo kito ir nelabai buvo.

Ok, užteks apmąstymų…