250 litų per parą – daug ar mažai?
Taigi, iškilo man toks retorinis, ir ne retorinis klausimas – kiek verta mūsų diena, ir ar vertą ją aukoti dėl 250 litų uždarbio.
Galbūt pasirodys kad jau per daug išpindėjau, bet yra kiek kitaip. Paprasčiausiai pagalvojau, o ką už tuos 250 litų dabar galima nusipirkti. O pasirodo kad visiškai nieko. Nueisi į kiną – 60Lt. Nusipirksi kokią nedidelę knygų spintą – dar 150Lt. Gaunasi kaip ir nieko nelieka. O aš labiau linkęs būčiau kalbėti apie naują vaizdo plokštę, naują monitorių, garso kolonėles. Plastikinis langas, ar net benzinas – su 250 litų tik baką prisipilsi, ir užteks tik nuvažiuoti iš Vilniaus iki Klaipėdos ir atgal.
Toliau einame iki automobilinių reikalų – čia išvis pasijaučiu beviltiškai – paprastas buferio perdažymas tiek atsieitų, o ką jau kalbėti jeigu perdažyti priekinį sparną, kelias duris – vėlgi pamatai kad 250 litų nieko nebereiškia šiais laikais.
Ne gana to, pagalvojau, kad net ir 310 litų yra ta pati bevertė suma. Čia priskaičiavau tiek, kiek žmogus vienas norėjo nusipirkti man labai mielą mano antrąjį telefoną, Nokia 6233. Kažkaip atrodo kad jausčiausi emociškai kur kas prasčiau su 310 litų rankoje, nei telefonu. Galbūt įtaką daro mintys, kad pirkimo metu prieš daugiau nei pora metų jis kainavo bemaž 1200 litų.
Išvadoje pradedu aiškiai pastebėti kaip smarkiai litas prarado vertę prieš pastarąjį dešimtmetį… Prisimenu, kad ar tai 97-aisais ar tai 98-aisiais džiaugdavausi gavęs tuos pačius 200 litų tarsi būčiau milijoną gavęs. O dabar? Į parduotuvę maisto nusipirkti nueini ir jau 50 litų nėra…
Asmeniškai pradeda atrodyti kad dirbi dirbi ir nieko neuždirbti, na o pabandęs suprasti kodėl, pamatai tokius elementarius dalykus kaip kad šiame blogo įraše… Baisu…
Taigi ar verta mūsų diena vardan 250 litų? Palikit šį klausimą nuspręsti kitiems.